Aptartos žemės ir maisto ūkio mokslo plėtros perspektyvos

Tardama įžanginį žodį, žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė pasidžiaugė, kad susirinko gausus būrys mokslo politiką formuojančių institucijų atstovų, mokslininkų, verslininkų ir pabrėžė, kad tik glaudus bei kryptingas įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas leis pasiekti optimaliausių rezultatų žemės ir maisto ūkio plėtroje. Ministrė pabrėžė, kad esame ant naujo 2007 – 2013 m. laikotarpio slenksčio ir žemės ūkio bei maisto grandinėje „nuo lauko iki galutinio produkto pagaminimo“ mokslas užima labai svarbią ir specifinę vietą, telkdamas 3 pagrindines sritis – mokslą, verslą bei administravimą, o tai sudaro būtinas prielaidas daugeliui institucijų tarpusavyje bendradarbiauti. Prof. Kazimiera Prunskienė atkreipė dėmesį į integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) sąvoką. Mūsų visuomenėje šis terminas daugeliui vis dar yra suprantamas kaip vienoje teritorijoje sutelktas mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialas, tačiau, ministrės teigimu, teritorijos sąvoka turėtų būti labiau simbolinė, o slėnį reikėtų suprasti kiek plačiau – kaip tam tikrą teritoriją, kurioje gali būti sutelkta didžioji dalis mokslinio potencialo su integruojančiais padaliniais visoje Lietuvoje ar konkrečioje apskrityje.

Ypatingo dėmesio sulaukė Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento direktoriaus dr. Alberto Žalio pranešimas, kuriame buvo paliesti svarbūs Lietuvos mokslo reformos niuansai, pateikta mokslo ateities vizija ir perspektyvos, numatomos nacionalinės ir Europos Sąjungos (ES) paramos priemonės mokslo, studijų ir verslo potencialui integruotis. Dr. A. Žalys pabrėžė, kad, pagal išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), Lietuva lenkia keletą valstybių, tačiau net 2,5 karto yra atsilikusi nuo bendro ES vidurkio (1,9 % nuo BVP). Mūsų šalyje išlaidos MTEP sudaro 0,76 % BVP, o daugelyje kitų ES valstybių šis rodiklis yra žymiai aukštesnis – Airijoje 1,2 %, Slovėnijoje 1,61 %, Nyderlanduose 1,75 %, Vokietijoje 2,49 %. Lietuvoje verslo sektorius vis dar per mažai lėšų skiria MTEP. JAV, į kurias lygiuojasi ES, šis pasiskirstymas yra atvirkščias: verslas MTEP išleidžia gerokai daugiau nei skiria valstybė. Džiugu pabrėžti, kad Lietuvoje yra didžiausias tarp naujųjų ES valstybių tyrėjų skaičius, tenkantis 1000 darbo jėgos, t.y. 4, tačiau, pažvelgus į pasiskirstymą pagal sektorius, matyti, kad mažiausia tyrėjų dalis dirba versle – tik 6,7 % (ES vidurkis – 49 %). Tai sąlygoja per menką mokslo ir verslo ryšį Lietuvoje. Dr. A. Žalys pažymėjo, kad numatyta Lietuvos mokslo reforma palies daugelį svarbių krypčių: tikslingesnį bei efektyvesnį lėšų paskirstymą infrastruktūros plėtrai, žmonių išteklių kokybės gerinimą, mokslo – verslo sąveikos stiprinimą, mokslo ir studijų institucijų tinklo peržiūrą, tobulesnės infrastruktūros kūrimą.

Lietuvos – Slovėnijos tarptautinio konsorciumo nacionalinis atstovas (UAB „Eksportera“) Gintaras Grachauskas papildė Švietimo ministerijos atstovo žodžius, akcentuodamas MTEP svarbą žemės ir maisto ūkio plėtrai bei pabrėždamas, kad investicijų grąža į sėkmingus žemės ūkio MTEP tyrimus yra labai didelė. Jis teigė, kad investicijos į žemės ūkio MTEP yra akomuliacinio pobūdžio ir sukuria ilgalaikį šalies pranašumą tam tikrų žinių ar technologijų segmente. G. Grachauskas išskyrė du galimus integruotus mokslo, studijų ir verslo slėnius – Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Nemuno slėnį Kaune bei Saulėtekio – Santariškių slėnį Vilniuje.

Susitikimo metu didelis dėmesys buvo skirtas atskirų žemės ūkio sričių MTEP plėtrai. Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo prorektorius prof. Albinas Kusta pateikė žemės, miškų, vandens ir maisto ūkio, o Lietuvos veterinarijos akademijos mokslo prorektorius prof. habil. dr. Antanas Sederavičius – gyvulininkystės technologijų, maisto saugos ir veterinarinės medicinos mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) veiklos vizijas. Pranešėjai akcentavo specializuotų slėnių (verslo struktūrų, mokslo ir technologijų parkų, mokslo kompetencijų centrų) svarbą efektyviai plėtojant atskiras žemės ir maisto ūkio mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo iniciatyvas, užtikrinant modernizuotos mokslo infrastruktūros efektyvų panaudojimą,  specialistų rengimo kokybės gerinimą. Ne kartą buvo minimas ir 2007 m. sausio 8 d. pasirašytas Bendradarbiavimo ir veiklos konsolidavimo memorandumas, kuriame išreikšta integruoto valstybinės reikšmės Žemės, miškų, vandens ir maisto ūkio mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Agropolio kūrimo būtinybė.

Plačiai buvo diskutuota ir apie maisto ūkio verslo perspektyvas. Posėdžio dalyvius sudomino ŽŪB „Nematekas“ direktorės Egidijos Vaicekauskienės pranešimas, kuriame ji pristatė funkcionaliojo maisto (sveiko, saugaus ir biologiškai aktyviomis medžiagomis praturtinto maisto, darančio teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui) gamybos perspektyvas Lietuvoje, rinkų galimybes bei didelį mokslo žinių poreikį šios srities technologiniams procesams tobulinti.

Ministerijos Kaimo plėtros departamento Mokslo ir mokymo skyriaus vedėja Elena V. Narušytė pabrėžė modernizavimo, pažangių technologijų ir inovacijų diegimo skatinimo, produktų kokybės ir rinkodaros gerinimo svarbą maisto ūkio sektoriuje. 2006 m. įsteigtų žemės ir maisto ūkio srities nacionalinių technologijų platformų (Maisto ūkio TP, Ateities augalų TP, Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės TP) atstovai pristatė platformų plėtros vizijas bei strategines tyrimų kryptis. Tikimasi, kad šių technologijų platformų veikla skatins verslo ir mokslo subjektų bendradarbiavimą, mobilizuojant ir nukreipiant žemės ir maisto sektoriuje veikiančių įmonių bei mokslininkų veiksmus vykdyti perspektyviausias veiklas, siekiant patenkinti vartotojų poreikius ir viltis inovatyviems, novatoriškiems, saugiems ir pagerintiems maisto produktams kurti nacionalinėms, regioninėms bei pasaulinėms rinkoms.

Susitikimui baigiantis dar kartą buvo akcentuota, kad ES finansinės paramos dėka žemės ir maisto ūkio plėtros potencialas pastaruoju metu žymiai sustiprėjo, o mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo pajėgumų stiprinimas bei ryšių su žemės ir maisto ūkio verslu glaudus palaikymas yra vienas svarbiausių faktorių globalioje konkurencinėje rinkoje.

Žemės ūkio ministerijos informacija