Kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“ vadovams teko skubiai spręsti, kuo pakeisti Jurbarko r. esančio Stakių pieno supirkimo punkto vedėją – šį pavasarį Danutė Puidokienė pieno supirkimo punkto raktus patikėjo kaimo ūkininkams, mat tomis dienomis, kai į Stakius nevažiuodavo pienvežis, vedėja į punktą neturėdavo kuo atvykti. Stakiškiai punkte gražiai šeimininkavo – patys pieną į šaldytuvus supildavo, patys jo apskaitą vedė, tačiau atvykęs Jurbarko r. maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Romaldas Urbonas savitarną pieno supirkimo punkte uždraudė. Mat ji nenumatyta Pieno supirkimo taisyklėse.
Praėjusią savaitę dar prieš aštuonias Stakiuose, prie kooperatinės bendrovės „Zanavykų krašto pienas“ pieno supirkimo punkto, ėmė rinktis ūkininkai, nebuvo matyti tik punkto vedėjos – už penkių kilometrų gyvenančios garbingo amžiaus D. Puidokienės. Bet kaimo bendruomenė pieno supirkimo punkte puikiausiai šeimininkavo ir be jos: vyrai vieną po kito tuštino bidonus, vieni svėrė atvežtą parduoti pieną, kiti jau rašė jo kiekį į stalčiuje paliktą mokyklinį sąsiuvinį. Jame buvo surašyta vienuolika ūkininkų pavardžių, ties kuriomis nurodyti ir „savitarnos“ dienomis supilti pieno kiekiai: Sigitas Lebedinskas atveža į punktą daugiau kaip po 350 kg, Gintautas Kazlauskas – daugiau kaip po 200 kg, Juozas Bačiulis, Rolandas Kačiukas – po 150 kg, Dalia Paulaitienė, Virginijus Džiaugys – apie 100 kg pieno. Tai geriausias įrodymas, kad Stakių ūkininkams reikalingas kasdien dirbantis pieno supirkimo punktas: „Žinoma, negerai, kad punkto vedėjos nėra, bet mes jau įpratome: patys supilame, sukrauname į šaldytuvą, užrašome į sąsiuvinį... O ką daryti – oras vis labiau šyla, pieną juk kasdien reikia šaldyti, o punktas tebedirba kas antrą dieną. Kol savo šaldytuvų neturime, taip ir vargstame“,- pasakojo vienas pieną atvežusių ūkininkų.
Skundą iš Stakių gavusi Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inspektorė Antanina Tunaitienė irgi išgirdo nemažai pieno gamintojų nusiskundimų ir abejonių, ar pieno mėginiai nėra falsifikuojami.
Po gero pusvalandžio, bekalbant su ūkininkais, pasirodžiusi punkto vedėja D. Puidokienė skundėsi, kad pavėlavo į darbą dėl ligos. Bet paklausta, nuo kelintos valandos dirba punktas, jau kitaip aiškino: „Darbo pradžia – aštuonios dvidešimt. Bet šiandien išeiginė, pieno nesuperkame“. Todėl, pasak punkto vedėjos, kalta ne ji, o kooperatinė bendrovė „Zanavykų krašto pienas“, privalanti kasdien į punktą atsiųsti savo pienvežį. Nes kai jo nėra, D. Puidokienė neturi kuo atvykti į Stakius – autobusai nekursuoja, savo automobilio moteris nevairuoja, o kaimynų kasdien nepriprašysi...
Nors punkto vedėja be perstojo skundėsi, jog karščiuoja, vilkosi baltą chalatą ir ėmėsi darbo – atidarinėjo pieno talpyklas, tikrino jo kiekius.
Iki devintos valandos ryto į pieno šaldytuvą buvo supilta 972 kg pieno. Į Stakių pieno supirkimo punktą iškviestas Jurbarko rajono VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius R. Urbonas užtiko punkto vedėją superkant 405 kg pieno iš gerokai vėliau atvykusios Rūtos Lebedinskienės ir pastebėjo, kad D. Puidokienė nepildo superkamo iš gyventojų pieno priėmimo–atsiskaitymo žurnalo ir supirkto pieno kiekio neįrašo į pieno statytojų knygeles. Punkto vedėja jam aiškino, kad antradienis jai - nedarbo diena.
„Jei punkto durys atdaros – supirkimas vyksta“,- neabejojo inspektorius. Juo labiau kad darbo grafiko, kuriame būtų informuojama apie nedarbo dienas, punkte nėra. Pastebėjęs, kad D. Puidokienė kosi ir karščiuoja, inspektorius susirūpino - sergantys asmenys dirbti su maisto produktais neturi teisės. Paaiškėjo, kad punkto vedėja apie savo ligą nepranešė kooperatinės bendrovės vadovams ir į gydytojus nesikreipė. Nepildo ji ir pieno supirkimo punkto savikontrolės programos žurnalo, kuriame privaloma registruoti informaciją apie darbuotojų savijautą.
Apsidairęs pieno supirkimo punkte inspektorius rado gausybę pažeidimų: apipelijusios punkto sienos ir lubos, neuždengtas kanalizacijos šulinys, neatitinka higienos reikalavimų durys ir punkto ventiliacija, trūksta higienos priemonių, o punkto vedėja neturėjo nė vieno būtino dokumento – nei kvalifikacijos pažymėjimo, nei asmens medicinos knygelės. D. Puidokienė neslėpė, kad kovo 20 d. supirko pieną iš 11 gamintojų. Keturi jų į šaldytuvą pieną supylė patys, vedėjai neįvertinus gamintojų pristatyto pieno pirminių kokybės rodiklių.
Į Stakius atvažiavęs „Zanavykų krašto pieno“ žaliavų technologas Valentinas Mikalajūnas negalėjo patikėti, kad daugiau nei tris dešimtmečius punkto vedėja dirbanti D. Puidokienė savo valdose leido šeimininkauti kaimo ūkininkams. „To dar nebuvau girdėjęs – sunku net ką pasakyti. Jei ūkininkai pageidauja šaldyti pieną ir pieno kiekio užtenka šaldytuvui veikti, punktas privalo dirbti kasdien. Vedėja turi pati tą žinoti“,- tikino V. Mikalajūnas.
Pasak jo, Stakių pieno supirkimo punktas – perspektyvus, žmonės čia rimtai ūkininkauja ir yra patenkinti bendrovės pieno supirkimo kainomis, todėl jei punkto vedėja tapo kliūtimi, ją teks skubiai pakeisti. Jau kitą dieną vietoj nedarbingumo lapelį gavusios D. Puidokienės punkte šeimininkavo Šimkaičiuose dirbanti pieno supirkėja.
Kooperatinės bendrovės vadovai nedelsdami ėmė šalinti ir kitus trūkumus: atsiuntė darbuotojus nuplauti apipelijusių punkto sienų ir lubų, o iki birželio vidurio pažadėjo baigti visus pieno supirkimo punkto remonto darbus. Nors savitarnos nebebus, ūkininkai turėtų būti patenkinti – kai visi darys tik tai, kas jiems priklauso, iš pieno supirkėjų bus galima ir daugiau pareikalauti.
Daiva Bartkienė
"Ūkininko patarėjas"
kitos naujienos
|
