- Jei ne kaimiečio pensija, smulkus pieno ūkis būtų nuostolingas, - parlamentarui sakė Veiveriuose (Prienų r.) ūkininkaujanti Vida Mažeikienė. Su vyru Rimantu moteris laiko keturias karves, tiek pat prieauglio, keletą kiaulių, prižiūri 5 ha nuosavos ir 4 ha nuomojamos žemės. Pajamos už parduotą pieną dar neseniai ūkininkams leido paremti šešis mokslų Vilniuje ir Veiveriuose siekiančius vaikus, tačiau nūnai pasikeitimai šalies pieno sektoriuje kaip dalgiu nurėš visas šeimos viltis.
KRK nariui Gintautui Mikolaičiui moters liudijimas pasirodė labai svarbus. Tapo įprasta, kad iki valdžios vyrų ateina tik stambiųjų ūkininkų raudos, o smulkieji prisimenami tik per rinkimus arba suvis nurašomi į ES integracijos sąnaudas.
Parlamentarui ūkininkė V. Mažeikienė pasakojo apie savo rūpesčius puoselėjant smulkų pieno ūkį. Kol dyzelinis kuras buvo pigesnis, moteris pieną, grietinę, varškę veždavo parduoti į Kauno turgų. Dabar tai nuostolinga. Pagal sudarytą sutartį iš ūkio pieną išsiveža Marijampolės supirkėjai. Nors kaina šiek tiek mažesnė už savikainą, tačiau sodiečiams tai vis dėlto šiokia tokia paspirtis.
Iš laikraščių V. Mažeikienė sužinojusi, jog nuo gegužės 1 d. teks gerokai brangiau mokėti už pieno tyrimus. Veiveriškė paskaičiavo, kad kas dvi savaitės už vieno mėginio ištyrimą jai teks „dovanoti“ po kibirą pieno. „Mes badu nemirsime, tačiau ar nereikės miestiečiams gerti importiniais pieno milteliais praskiesto vandens?“ – svarstė ūkininkė.
Jos nuomonę palaiko stambūs Veiverių seniūnijos ūkininkai Deimantas Kairiūkštis ir Martynas Butkevičius.
- Treji metai mums moka tokią pačią pieno kainą, - sako M. Butkevičius. Tačiau per tą laiką, pasak ūkininko, pabrango ir kuras, ir elektra, ir trąšos. Dabar kaip perkūnas iš giedro dangaus – brangiau teks mokėti už pieno mėginių tyrimus. „Mums šakės, reikia grįžti penkiolika metų atgal ir pradėti viską iš naujo“, - teigia ES kokybės sertifikatu pažymėto ir ne vienerius metus geriausiu Prienų r. pripažįstamo ūkio šeimininkas.
- Reikia daryti viską, kad taip neatsitiktų, - kalba KRK narys G. Mikolaitis, aplankęs modernius, tolesnei plėtrai parengtus D. Kairiūkščio ir M. Butkevičiaus ūkius. Abu ūkininkai savo verslo pažangą sieja su dalyvavimu žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ veikloje.
Prieš šešerius metus būtent veiveriškiai organizavo iniciatyvinę grupę ir subūrė keliolika pieno ūkių savininkų. ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorius Vytautas Lekešys sako, jog pagrindinė vienijimosi priežastis – partnerystės pieno sektoriuje paieška ir siekimas pasipriešinti pieno perdirbimo įmonių monopoliui. Atsiradus kooperatyvui, jo nariai su teisininkų pagalba privertė pieno supirkėjus sudaryti rašytines sutartis, jose nurodyti superkamos žaliavos kainas, atsiskaitymo su tiekėjais terminus. Šiuo metu kooperatyvui priklauso 178 pieno ūkiai, tiekiantys rinkai apie penktadalį šalyje primelžiamo pieno. Du trečdaliai ūkių savo produkciją ženklina sveikumo ženklu, gali pieną parduoti ES rinkoje. Dalyvavimas kooperatyve lėmė, kad už parduotą pieną supirkėjai buvo priversti atsiskaityti sąlyginai aukščiausiomis Lietuvoje, tačiau žemiausiomis ES kainomis. Šį pavasarį pieno gamintojai paskaičiavo, jog tik dėl ŽŪK „Lietuviškas pienas“ inicijuotos pieno mėginių ėmimo iš kiekvienos siuntos (vadinamosios laikinosios tvarkos) gamintojai iš perdirbėjų papildomai gavo apie 10 mln. Lt.
Lobistinė kooperatyvo administracijos veikla jaučiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pieno arbitražinėje komisijoje, Žemės ūkio ministerijos sudarytoje Pieno taryboje, Seimo Kaimo reikalų komitete. Per pastaruosius mėnesius du kartus Seime vyko diskusijos šalies pieno sektoriaus situacijos ir išlikimo tema. Paskutinį kartą klausimą apie valstybės iki tol finansuotos pieno tyrimų naštos perkėlimą gamintojams ir perdirbėjams Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiui pasiūlė Seimo narys G. Mikolaitis.
Parlamentaras buvo supažindintas su ŽŪK „Lietuviškas pienas“ ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos motyvuotu raštu Žemės ūkio ministerijai. Jame konstatuojama, jog remiantis ES teisės aktais Lietuvos pieno ūkiui nustatyta pieno kvota. Jos apskaitai tarnauja ir valstybės įmonė „Pieno tyrimai“. Daugiau nei pusę pieno mėginių tyrimo kaštų iki šiol padengia valstybė, tačiau nuo 2007 m. gegužės 1 d. ši parama bus nutraukta. Pieno gamintojų rašte ministerijai teigiama: „Mes suprantame privalomųjų tyrimų reikalingumą, netgi būtinumą pieno gamybos kvotų administravimo ir maisto saugos tikslais. Prašome, kad valstybė ir toliau finansuotų bent iš dalies VĮ „Pieno tyrimai“ paslaugas. Analogiškus sistemos administravimo kaštus valstybė dengia taikydama išmokų už pasėlius kontrolės sistemą. Ūkininkas privalo deklaruoti savo pasėlius, tačiau Nacionalinės mokėjimų agentūros patiriamos sąnaudos, vykdant deklaracijų kontrolę, dengiamos valstybės lėšomis, todėl administruojant pieno kvotų sistemos kontrolę pieno tyrimų kaštai, reikalingi šios sistemos kontrolei, taip pat privalo būti dengiami valstybės lėšomis“.
ŽŪM sekretoriaus Kazimiero Sivickio pasirašytame rašte ŽŪK „Lietuviškas pienas“ nariai ir ūkininkai informuojami: „Mums suprantamas jūsų nerimas dėl valstybinio pieno tyrimų finansavimo nutraukimo, nes tai susiję su papildomomis išlaidomis, kurios teks ir pieno gamintojams“. Toliau pastebima, kad ŽŪM buvo įpareigojusi Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) specialistus išnagrinėti valstybės paramos žemdirbiams pagrįstumą ir jos atitikimą ES teisės aktams. Toliau ŽŪM sekretoriaus K. Sivickio atsakyme rašoma: „LAEI ataskaitoje daroma išvada, kad, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu teikiamos paramos už pieno tyrimus forma nesuderinama su ES teisės aktais, bei į tai, kad kitose ES narėse šie tyrimai valstybės neremiami ir apmokami pačių ūkininkų ir perdirbėjų lėšomis, manytina, kad Lietuvoje tęsti šią paramą netikslinga, o valstybės remiamą pieno tyrimų dalį turėtų pasiskirstyti ūkininkai ir perdirbėjai“. Toliau teigiama: „Atkreipiame dėmesį, kad ES teisės aktai, reglamentuojantys valstybės pagalbos teikimą žemės ūkio sektoriui, nurodo, kad valstybės pagalba negali būti teikiama kontrolės, kurią atlieka pats pieno gamintojas arba supirkėjas, išlaidoms padengti“. Tačiau maisto kokybės kontrolė yra valstybės prerogatyva. Baigiant raštą konstatuojama, jog valstybės pagalba iš dalies kompensuojant lėšas už pieno tyrimus po 2007 m. balandžio 30 d. nebegalės būti teikiama.
Toks „valdiškas“ atsakymas pieno gamintojų neįtikino. ŽŪK „Lietuviškas pienas“ administracija vėl kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją: „Jūs atsakyme nurodote, kad tokia valstybės pagalba nesuderinama su ES teisės aktais, tačiau tokio teiginio nepagrindžiate jokiomis teisės aktų nuorodomis ar teisės normomis“.
Pasitarę su teisininkais ir kalbininkais, pieno gamintojai prašo ministerijos vadovų išaiškinti, kokia kalba parašytu ES reglamentu reikia vadovautis, kadangi minėto reglamento angliško teksto vertimas į lietuvių kalbą nėra tikslus.
ŽŪK „Lietuviškas pienas“ priklausančių ūkių savininkai, pasinaudodami ES ir mūsų valstybės parama, investavo ne vieną milijoną litų. Pastatyti modernūs tvartai, įrengta pažangi melžimo ir pieno šaldymo sistema, tiekiama kokybiška pieno žaliava. Smulkiesiems ūkininkams, laikantiems po keletą karvių, už pieną gaunamos pajamos yra socialinė parama. Keleriopai padidėjusios išlaidos pieno tyrimams skaudžiai kirs visiems pieno gamintojams.
- Valdžia siekia parklupdyti žemdirbį, - konstatuoja Veiverių ūkininkas M. Butkevičius. Jam pritaria kaimynas D. Kairiūkštis, ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorius V. Lekešys. Tikras galvos skausmas tokie priekaištai ir Seimo Kaimo reikalų komiteto nariui G. Mikolaičiui. Jo nuomone, Žemės ūkio ministerija per anksti pradėjo skelbti nutrauksianti paramą už privalomuosius pieno tyrimus.
- Aš įsitikinęs, kad galima rasti galimybių nepabloginti sąlygų ūkininkams, - sako G. Mikolaitis. Parlamentaro nuomone, valstybė privalo užtikrinti vartotojo teises į saugų maistą, o tą funkciją garantuoja ne viena valstybinė tarnyba.
- Mano manymu, VĮ „Pieno tyrimai“ yra objektyvi, nepriklausoma laboratorija, tačiau tuo ji trukdo pieno perdirbėjams, galbūt ją norima privatizuoti, - mintimis dalijosi G. Mikolaitis. Jis prisiminė, kaip praėjusios kadencijos Seime buvo svarstomas šios valstybinės laboratorijos modernizavimo klausimas, tam pritarta, skirta lėšų. Atliekant objektyvius tyrimus pieno gamintojai iš supirkėjų išsireikalavo ne vieną papildomą milijoną litų. Politikams taip pat žinoma, jog šalies pieno perdirbimo įmonės Latvijoje perka pieno žaliavą mokėdamos 1 Lt/kg, o Lietuvos ūkininkams moka 0,40 Lt/kg. Be to, mūsų pieno perdirbimo įmonių vadovai teigia jau turintys automatines mėginių surinkimo linijas ir nuosavas pieno tyrimų laboratorijas.
- Prieš kelerius metus susitikimuose su rinkėjais pagrindinis klausimas buvo pieno kokybė, tyrimai, - kalba G. Mikolaitis. Dabar, pasak parlamentaro, situacija pieno sektoriuje stabilizavosi. Tačiau jeigu valstybė nutrauks pieno tyrimų finansavimą, nuostolių turės ir gamintojas, ir vartotojas.
Ūkininkas M. Butkevičius su Lietuvos žemdirbių delegacija lankėsi JAV pieno ūkiuose. Ten fermos primena didelius fabrikus, o požiūris į gyvūnų sveikatą ir žaliavos kokybę pašiurpino europiečius. Intensyviai šeriant, skiriant įvairių priedų karvės per laktaciją duoda 15-20 tūkst. kg pieno, kuris, pasak fermerių, tinka tik perdirbti. Prekybos centruose pirkėjų nestebino surogatinis pienas ar kiti iš pieno (?) miltelių pagaminti produktai. Namo žmonai Vidai M. Butkevičius parvežė JAV pieno ūkio simbolį – buivolą. Ar neateis užatlantės intensyviosios technologijos į Lietuvos pieno sektorių? Ar nėra JAV lobistų Briuselyje (galbūt ir Vilniuje)?
Seimo Kaimo reikalų komiteto narys G. Mikolaitis po diskusijos Seime tvirtino susidaręs nuomonę, jog kažkas iš vykdomosios valdžios nori pasinaudoti tariamu ES draudimu nebefinansuoti pieno tyrimų. „Septinti metai Seime girdžiu, jog valstybės įmonės „Pieno tyrimai“ veiklą reikia apriboti“, - kalbėjo parlamentaras. Tačiau politikai atsilaikydavo spaudimui. Pasak G. Mikolaičio, jis priklauso Seimo Kaimo reikalų komitetui. O kaimo reikalai – ne tik pieno ūkis, bet ir sveikatos apsauga, socialinė globa, švietimas. Tokių ūkių, kaip V. Mažeikienės iš Veiverių, šalyje yra dešimtys tūkstančių. Valstybės neremiamų pieno tyrimų našta juos prislėgs nepakeliamai. „Tai susidorojimas su kaimu“, - sakė Seimo narys G. Mikolaitis.
Justinas Adomaitis
"Ūkininko patarėjas"
kitos naujienos
|
