Žadamos naujovės nublanksta prieš paramos netektį
LSA direktorius Julius Grašys teigia, jog šiemet sertifikuotos bulvių sėklos turima beveik tūkstančiu tonų daugiau nei pernai, tačiau jos vis tiek trūksta. „Ne paslaptis, kad prekiniai bulvininkystės ūkiai ne tik perka sertifikuotą sėklą, bet ir patys daugina, o pristigę – sodina ūkinę sėklą,– teigia J.Grašys. – Didėjančią sėklinių bulvių paklausą lemia dėl nederliaus išaugusi maistinių bulvių kaina ir sugriežtinta Valstybinės augalų apsaugos tarnybos (VAAT) sertifikuotos sėklos kokybės kontrolė. Atlikti virusologiniai tyrimai parodė, kad pernai tik atskirų veislių sėklinės bulvės turėjo virusų kiek daugiau, nei leista, tačiau VAAT parengė naujųjų privalomųjų kokybės reikalavimų sertifikuotai bulvių sėklai projektą (dėl virusų ir karantininių ligų), kurį derino ir tikslino su sėklinių bulvių augintojais.“
Norėdami palengvinti sėklininkystės ūkių darbą, LSA su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pasirašė sutartį, kad Pajūryje, Suvalkijoje ir Vilniaus krašte, ten, kur daugiausiai auginama bulvių, būtų įsteigtos agrometeorologijos tarnybos. VAAT vadovai pažadėjo visokeriopą pagalbą stebint ir kontroliuojant amarų plitimą, nes jie – pagrindiniai bulvių virusų platintojai.
Tačiau visos bulvininkystės ūkiams žadamos naujovės nublanksta prieš vienintelę netektį – nuo gegužės 1 d. už sertifikuotą sėklą valstybė nebemokės paramos. Kaip teigia ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Gujienė, pernai iš valstybės biudžeto sertifikuotai sėklai subsidijuoti (tarp jų ir bulvių) skirta 6,7 mln. Lt. Šiemet, iki gegužės 1 d., paramai skirta apie 4 mln. Lt, ir jeigu jų neužteks, suma bus padidinta. Žemės ūkio ministrės įsakymu už superelitinę bulvių sėklą bus išmokama 500 Lt/t, elitinę – 450 Lt/t ir A kategorijos – 300 Lt/t parama. Pinigai bulvių augintojams bus išmokėti gegužės mėn. ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Petras Zablockis „ŪP“ sakė, kad ministerija yra parašiusi ir balandžio pradžioje į Briuselį išsiuntusi raštą prašydama, kad ir toliau būtų galima teikti paramą sertifikuotai sėklai, nes Lietuvos ūkininkai ja apsėja tik apie 15 proc. visų pasėlių, t.y. gerokai mažiau nei kitose ES šalyse. „Visoms ES šalims yra atitinkami reglamentai, ne išimtis ir Lietuva, nors mes vieninteliai iš šalies biudžeto teikėme tokią paramą. Dėl paramos sertifikuotai sėklai žemės ūkio ministrė ne kartą tarėsi su ES žemės ūkio komisare Marijana Fišer Boel ir ji patikino, kad šią problemą tikrai svarstys, – sakė P. Zablockis.– Be to, mąstoma, kad sėjantiesiems ir sodinantiesiems sertifikuotą sėklą reikėtų diferencijuoti tiesiogines išmokas, tačiau šiemet numatyti tiesioginių išmokų dydžiai nesikeis.“
Augintojai tiki, jog bulvės brangs
Šiandien sunku prognozuoti, kaip esama situacija nuteiks profesionalius sėklinių bulvių augintojus bei atestuotus sertifikuotos sėklos tiekėjus. Jų liko tik keletas: Petras Vasiliauskas (Klaipėdos r.), Edas Sasnauskas (Šiaulių r.), Martynas Laukaitis (Šakių r.), Vytautas Abraškevičius (Anykščių r.), Stasys Petrošius (Rietavas), UAB „Šaka“ (Šakių r.), UAB „Litbroma“ (Šilutės r.), UAB „APH agro“ (Kauno r.), UAB „Solanika“ (Kaunas), UAB „Aista“ (Kaunas).
Pasak UAB „Solanika“ direktoriaus Andrejaus Anfimovo, šiemet sėklinių bulvių trūksta visoje ES, tad jis Vokietijoje perka tai, kas lieka, arba jų visai neperka dėl aukštų kainų. „Iki bulviasodžio tikiuosi importuoti 5-6 veislių apie 180-200 t pirmojo atsėlio sertifikuotos bulvių sėklos, o pernai jos įvežiau apie 600 t. Realizuoju po 1,45 Lt/kg be PVM“, – teigė jis „ŪP“ ir pridūrė, jog tai yra žemiausia sėklinių bulvių kaina šalyje. Pasak jo, įvežamų sėklinių bulvių kokybė gera, tačiau prekyba nepelninga ir ne vienam maistinių bulvių augintojui teks sodinti ūkinę sėklą. Būsimą derlių lems vasara, o „Solanika“ bendradarbiaus su UAB „Litbroma“ ir 16 ha augins elitinę bulvių sėklą.
UAB „Šaka“ turėtas pirmojo atsėlio 520 t sėklinių bulvių beveik pardavė, liko tik vidutinio ankstyvumo `Laura` veislės bulvių. Realizacinė kaina buvo po 1,5 Lt/kg be PVM. Pasak bendrovės direktoriaus Juozo Pukelio, sėklinės bulvės išsilaikė gerai, nes įmonė turi geras saugyklas, be to, nepadarė technologinių klaidų pernykštės vasaros antroje pusėje, kuomet po lietaus prasidėjo antrasis jų augimas. Jo nuomone, prekiniams bulvininkystės ūkiams sertifikuotos sėklos tikrai trūks, tačiau sprendė jie patys: paskubėti nusipirkti geros reprodukcijos ar sodinti ūkinę sėklą.
Vienas geriausių šalyje sėklinių bulvių augintojų Petras Vasiliauskas sakė, kad turėtą sertifikuotą sėklą pardavė ir dar parduotų bent tūkstantį tonų. „Sėklinių bulvių kainą diktuoja paklausa, atsiradusi dėl kokybinių reikalavimų ir poreikio užauginti didesnį derlių, tačiau pas mus jos 50-70 ct/kg pigesnės nei Vokietijoje. Jeigu paramos sertifikuotai sėklai nebus, sėklinės bulvės turėtų kiek atpigti, – teigia P. Vasiliauskas.– Dabartinė maistinių bulvių kaina per aukšta, esant derlingiems metams jos turėtų atpigti ir šiaip turėtų būti pigesnės nei kitose ES šalyse, nes augintojams reikia išsilaikyti vietinėje rinkoje.“
Panevėžiečiai Juozas Račkauskas ir Gintautas Dominas, auginantys bulves traškučiams, derlių parduoda pagal sutartyje numatytas kainas, tad šiemet pagal esamas maistinių bulvių kainas jie patyrė nuostolių. „Joks priedas už sertifikuotą sėklą iki šiol sutartyse nebuvo numatytas, o jeigu paramos nebebus, suprantama, atitinkamai ir pelnas mažės. Kaip pramoninių bulvių supirkėjai elgsis kitais metais, neaišku“, – sakė J. Račkauskas.
G. Dominas įsitikinęs, kad norintiesiems kokybiško ir gero derliaus, jeigu ir neliks paramos už sertifikuotą sėklą, vis tiek teks ją pirkti. Nebus pigios sėklinės, vargu ar atpigs ir maistinės bulvės.
Derliui ir kainai įtakos turės klimato pokyčiai
Lietuvos žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stoties direktorius dr. Kęstutis Rainys esamą situaciją komentuoja taip: „Visoje ES šiaurinėje dalyje bulvių derlius mažesnis, o sėklinės bulvės visada turėtų būti bent 20 proc. brangesnės už maistines. Šiemet jos yra per pigios. Kita vertus, turimų sertifikuotų bulvių kiekis - ne pats mažiausias. Sudėtingesnė situacija bulvininkystėje buvo 1995 m. ir 2002 m., tačiau norėtųsi, kad kokybiška sėkla patektų pas stambiuosius bulvių augintojus, kurie suvokia sertifikuotos sėklos reikšmę.“ Direktoriaus nuomone, bulvės brangsta ne tik dėl nederliaus: kainas reguliuoja auginimo išlaidos, o plotai mažėja ir dėl fitosanitarinių reikalavimų. Be to, pastaraisiais metais bulvių suvartojama mažiau. „Be valstybės paramos sertifikuotai bulvių sėklai plotai neturėtų mažėti, tačiau ar užteks kantrybės jų augintojams? – abejoja K.Rainys. – Akivaizdu, kad aukšti Europos Sąjungos reikalavimai kokybei gerokai sumažino norinčiųjų skaičių užsiimti šiuo verslu.“
Mokslininko nuomone, ir šiemet gero bulvių derliaus nebus. Dėl šiltesnių vasarų šešeri metai iš dešimties pastarųjų bulvėms buvo nepalankūs. Per paskutiniuosius vėsius dvejų metų pavasarius bulvės dygo ilgiau, pasėlius išretino rizoktonija, o pernai šia liga buvo apsikrėtę nemažai plotų. Pasirinkta ūkinė sėkla iš tokių bulvių gero derliaus neduos. „Augintojams nesuprantama ir kita situacija: kodėl ankstyvųjų veislių bulvės beveik nesudygusios, o vėlyvesniųjų veislių gumbams daigus jau reikia laužyti, – svarsto dr. K. Rainys. – Tikėtina, kad šiam reiškiniui įtakos turi praėjusios vasaros įnoriai ir nelabai tinkamos saugyklos, tačiau nulaužius daigus ne visų veislių gumbai vėl sudygs – miegantys rezerviniai pumpurai gali nepabusti. Tokių tyrimų mokslinėse laboratorijose niekas neatlieka, nors Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimų centre registruota net 56 bulvių veislės iš įvairių regionų. Tad ir vėl nukentės sodinantieji ūkinę sėklą.“
Taigi bulvių plotai lyg ir turėtų didėti, kaip visada būna po nederliaus metų.
Bet vargu, ar jomis bus užsodinta tiek, kiek buvo 1995 m. Plotai ir derlius turėtų lemti kainas, tačiau sėklinių bulvių augintojai privalės įvykdyti visus ES kokybės reikalavimus, tad vargu ar sertifikuota sėkla atpigs. Ją perkantieji taip pat turės daugiau išlaidų ir derliaus nepigins. Sodinantieji ūkinę ir nelabai kokybišką bulvių sėklą derliaus nuostolius taip pat stengsis kompensuoti jį realizuodami.
Tad lieka spėlioti, ar antrosios mūsų duonos kaina atitiks kokybę ir valgytojų finansines galimybes.
Vanda Baronytė
"Ūkininko patarėjas"
kitos naujienos
|
