Žemės ūkio ministerija jau trečius metus finansuoja mineralinio azoto dirvožemyje tyrimus, kurie leidžia spręsti apie lengvai augalų įsavinamo azoto kiekius dirvožemio 0–30 cm, 30–60 cm ir 60–90 cm sluoksniuose, sužinant, kiek jo išsiplovė žiemą, kokiomis azoto normomis augalus reikia tręšti pavasarį ir vasaros pradžioje.
Kaip informavo šiuos tyrimus atliekantis Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras, šį pavasarį daugelyje šalies rajonų mineralinio azoto dirvožemyje yra mažiau negu įprasta. Tam įtaką padarė šilta žiema, nes pašalas laikėsi tik vasario mėnesį, o nitratinis azotas vėlyvą rudenį ir gruodžio – sausio mėnesiais palaipsniui plovėsi į gilesnius dirvožemio sluoksnius.
Tyrimai parodė, jog 29 proc. šalies žemės ūkio naudmenų rasta labai mažai mineralinio azoto, 49 proc. – mažai, vidutinį mineralinio azoto kiekį turėjo 16 proc. tirtų plotų, o daug ir labai daug – tik 6 proc. Šiais metais visoje Lietuvoje vidutinis mineralinio azoto kiekis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje sudarė 52 kg/ha. Mažiausiai mineralinio azoto visuose tirtuose dirvožemio sluoksniuose nustatyta daugiamečių žolių plotuose, nes šiltą ir ilgą rudenį žolės ilgai vegetavo ir naudojo dirvoje esantį mineralinį azotą, todėl pavasarį jas labai svarbu patręšti azoto trąšomis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, skirtingai nei ankstesniais tyrimų metais, mineralinio azoto įvairiuose regionuose rasta labai nevienodai. Vakarų Lietuvoje mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje nustatyta labai nedaug – jis sudarė vos 45 kg/ha ir tai buvo 23 proc. mažiau negu pernai arba 31 proc. mažiau negu užpernai. Žiemą šiame regione kritulių iškrito 50 proc. daugiau negu Vidurio ir Rytų Lietuvoje. Labai nedaug mineralinio azoto nustatyta žiemkenčių plotuose – vidutiniškai 42 kg/ha, kiek daugiau jo buvo praėjusiais metais augintuose kaupiamųjų augalų, ypač patręštų organinėmis trąšomis, plotuose – vidutiniškai 51 kg/ha. Labai nedaug mineralinio azoto rasta ir gilesniuose 30–60 ir 60–90 cm dirvožemio sluoksniuose – vidutiniškai po 14 kg/ha arba perpus mažiau negu Vidurio Lietuvoje.
Vidurio Lietuvoje mineralinio azoto dirvožemyje nustatyta daugiausiai – vidutiniškai 58 kg/ha, nors, lyginant su praėjusiais metais, tai 10 proc. mažiau. Nemažai mineralinio azoto rasta gilesniuose dirvožemio sluoksniuose: 30–60 cm sluoksnyje – vidutiniškai 24 kg/ha, o 60–90 cm – net 27 kg/ha. Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro specialistai tikisi, kad jei nebus per daug kritulių, vasarą žemės ūkio augalai nitratinį azotą pasisavins su pakylančiu iš gilesnių dirvožemio sluoksnių kapiliariniu vandeniu.
Rytų Lietuvoje vyraujančiose lengvesnėse dirvose, nors kritulių iškrito ir mažiau, mineralinio azoto 0–60 cm sluoksnyje nustatyta vidutiniškai 46 kg/ha. Jo pasiskirstymas pagal augintus augalus ir dirvožemio gylius buvo panašus kaip ir Vakarų Lietuvoje.
Įvertindami, kad šį pavasarį Vakarų ir Rytų Lietuvoje mineralinio azoto dirvožemyje yra mažiau negu praėjusiais metais, šių regionų žemdirbiai turėtų orientuotis į kiek didesnes azoto normas. Vidurio Lietuvoje jos turėtų būti artimos vidutinėms, tačiau Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras rekomenduoja jų labai nedidinti, nes vasarą augalai azotą gali įsisavinti ir iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Tolesnį tręšimą azoto trąšomis reikės reguliuoti stebint augalų būklę.
ŽUM informacija
kitos naujienos
|
