Vizito Lietuvoje metu Europos Komisijos narė, atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą, Dalia Grybauskaitė susitiko su aukščiausiais Lietuvos pareigūnais aptarti Europos Sąjungos paramos panaudojimą, diskutavo apie ES biudžeto peržiūrą bei kitais klausimais. Dėl intensyvios dienotvarkės, europarlamentarė D.Grybauskaitė neturėjo galimybės žiniasklaidos atstovams skirti daug laiko, tačiau mielai sutiko atsakyti į „Valstiečių laikraščio“ žurnalistės Meilės Taraškevičienės pateiktus klausimus jau grįžusi į Briuselį.
– Ar sėkmingai panaudojama ES parama Lietuvoje ir ypač žemės ūkyje?
– Vienu sakiniu įvertinti ES fondų panaudojimo tempus ir kokybę neįmanoma, nes skirtingose srityse ES finansinė parama panaudojama labai nevienodai. Vienur tai vyksta sparčiai ir aktyviai, kitur, deja – vangokai. Tačiau apie žemės ūkio sektorių galima pasakyti vienareikšmiškai: žemės ūkis yra stabilus paramos įsisavinimo pirmūnas. Štai, tarkime, 2005 m. iš 3,3 mlrd. litų Lietuvai numatytų ES finansinės paramos lėšų žemės ūkiui buvo atseikėta per milijardą litų. Iš šios sumos šalies žemės ūkis per metus panaudojo 918 mln. litų. Tiesioginių išmokų 2005-aisiais Lietuvai buvo numatyta per 476 mln. litų, panaudota – per 438 mln. litų. Ir tai yra vienas iš geriausių paramos įsisavinimo rodiklių šalyje. Toks sėkmingas ES paramos panaudojimas sietinas ir su pačios žemės ūkio ministrės asmenine iniciatyva ir autoritetu ES Komisijoje bei Taryboje.
– Europos Sąjunga patvirtino naująsias ES fondų lėšų, numatytų 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje, valdymo taisykles. Kokios pagrindinės šių taisyklių naujovės?
– Naujoji Finansinė perspektyva numato milijardus lėšų ekonomikos pažangai. Tačiau, jei norime perspektyvą paversti realybe, privalome paramos teikimo taisykles pritaikyti realiam gyvenimui. Vadinasi, užtikrinti, kad toji parama būtų ne tik deklaruojama, bet ir realiai pasiekiama. Esminis principas, kuriuo vadovavomės projektuodami naująsias taisykles – kuo daugiau paprastumo bei skaidrumo ir kuo mažiau „popierizmo“, beprasmių procedūrinių reikalavimų. Tikimės, kad, sumažindami procedūrinius reikalavimus, padidinsime smulkiųjų paramos gavėjų konkurencines galimybes varžantis dėl ES biudžeto paramos. Dar viena naujovė – viešumas. Naujosios taisyklės numato reikalavimą skelbti paramos gavėjus. Mūsų įsitikinimu, mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, kam skiriama ES fondų parama.
– 2007–2013 m. ES parama Lietuvai sieks apie 36 mlrd. Lt, iš šios sumos žemės ūkiui bei kaimo plėtrai numatyta skirti net 16 mlrd. Lt. Deja, įspūdingo dydžio ES parama šalies ūkininkų per daug nedžiugina, nes, didelė tikimybė, kad jau šiais metais pradėjus taikyti bendrąją išmokų schemą, tiesioginės išmokos, užuot didėjusios, gali mažėti. Ar žemdirbių nuogąstavimai pagrįsti?
– Iš tikrųjų bendra Lietuvai numatytos paramos suma 2007–2013 m. perspektyvoje einamosiomis kainomis viršija net 43 mlrd. Lt. Ji taip pat užtikrina tai, ką numato Stojimo sutartis: tiesioginės išmokos Lietuvos žemės ūkiui nuo 2007 m. nuolat laipsniškai augs, kol 2013 m. pasieks ES lygį. Pateiksiu keletą skaičių, kurie turėtų išsklaidyti abejones. Palyginkime naująją finansinę perspektyvą su ankstesniąja. 2004–2006 m. Lietuvos žemdirbiams teikiamos paramos metinis vidurkis sudarė 934 mln. litų per metus. Jau 2007-iesiems – t. y. pirmiesiems naujosios perspektyvos metams – šalies žemės ūkiui numatyta daugiau nei 1,4 mlrd. litų. Beje, 2007-ieji – tik „įsibėgėjimo“ metai. Artimiausioje ateityje ES parama Lietuvos žemės ūkiui augs dar sparčiau. Per naujosios finansinės perspektyvos laikotarpį kaimas sulauks vidutiniškai 1,7 mlrd. litų paramos kasmet. Palyginti su 2004–2006 m. rodikliu, nelieka vietos abejonėms: parama tikrai didėja ir didės. Ši augimo tendencija tampa dar akivaizdesnė, kai kalbama apie tiesiogines išmokas bei rinkos reguliavimo priemones. Lietuvai numatytos šios paskirties išlaidos 2004–2006 m. laikotarpiu siekė vidutiniškai 372 mln. litų per metus. O jau naujojoje perspektyvoje Lietuvai numatytos išlaidos tiesioginėms išmokoms bei rinkos reguliavimo priemonėms didėja iki 862 mln. litų. Kitaip tariant, parama didėja daugiau nei dvigubai. Manau, kad šis faktas akivaizdžiai parodo septynerių metų tendencijas. Na, o dėl tolesnės Bendrosios žemės ūkio politikos ateities Europa dar turės apsispręsti. Ir šį kartą tariantis bei derantis dėl jos Lietuva bus jau visateisė diskusijų dalyvė.
– Kaip žinome, artimiausiu laiku planuojama peržiūrėti ES biudžetą. Kokios pozicijos dėl jo perspektyvų laikosi Lietuva?
– Biudžeto peržiūra – sudėtingas uždavinys, ir todėl konkrečių sprendimų artimiausiu metu tikrai dar nebus. Tik šių metų vasarą Europos Komisija pasiūlys diskusijoms pirminį dokumentą, kuriame sieksime ne pateikti siūlymus ar receptus, o tik išryškinti probleminius aspektus ir pateiksime klausimus. Tikimės, kad šis dokumentas taps pagrindu diskusijoms ir konsultacijoms dėl Europos ir jos finansų ateities. Tarsimės su šalimis narėmis, jų vyriausybėmis, parlamentais, nevyriausybinėmis organizacijomis, finansų ekspertais, mokslininkais ir visais piliečiais, kurie turi nuomonę ir kuriuos domina Europos ateitis. Manome, kad šios konsultacijos gali trukti iki 2008 m. pavasario. Ir tik joms pasibaigus bei apibendrinus diskusijos rezultatus, Komisija imsis formuoti konkrečius pasiūlymus. Vis dėlto lemiamas žodis priklausys šalių vyriausybėms. Tad manau, kad klausti apie Lietuvos ar kitų šalių pozicijas šiandien dar per anksti, nes diskusijos iš esmės dar net neprasidėjo. Juk biudžetas yra pernelyg svarbus ir sudėtingas mechanizmas, kad leistume sau su juo daryti eksperimentus, skubotus sprendimus bei reikšti skubotas nuomones.
– Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) daugeliu atžvilgiu jau netinka sprendžiant nemažai žemės ūkio ir su juo susijusių problemų išsiplėtusioje ES. Kada ir kokie BŽŪP pokyčiai prognozuojami po 2013 m.?
– Esminiai sprendimai dėl ES finansų ateities, taip pat ir žemės ūkio finansavimo, bus daromi jau minėtosios ES biudžeto peržiūros metu. Šalys narės turės apsispręsti, kokios būtent Europos Sąjungos jos nori ateityje. Antrasis klausimas bus –- kurias sritis ir kiek šalys pasirengusios finansuoti, kad pasiektų politinius tikslus bei įvykdytų pažadus, duotus Europos piliečiams. Be abejo, teks atsakyti ir į klausimus, susijusius su dabartinėmis bendrosiomis ES politikomis, taip pat – ir Bendrąja žemės ūkio politika. Tik sutarę dėl šių klausimų, tik bendrai suformulavę atsakymus, galėsime prognozuoti būsimus pokyčius po 2013 metų. Tačiau vienas dalykas jau šiandien visiškai aiškus: niekas iš svetur sprendimų ir būsimųjų permainų mums neprimes. Sprendimus formuosime visi kartu – šalys, jų vyriausybės ir, žinoma, piliečiai, kurie turi priemonių ir galimybių daryti įtaką savo vyriausybių pozicijoms.
– Lietuvoje apsilankiusio Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso nuomone, Lietuva galėtų tapti viena iš labiausiai išsivysčiusių valstybių Europoje. Jūsų manymu, tokia vizija – reali?
– Pritariu EK pirmininko nuomonei, kad Lietuva turi visas galimybes tapti pažangia, sparčiai besivystančia, socialiai ir visomis kitomis prasmėmis saugia bei patrauklia valstybe. Turime viską, ko reikia, kad tai įvyktų: palankią geografinę padėtį ir sunkią istorinę patirtį, kuri mus užgrūdino. Mūsų šalis yra turtinga darbščių žmonių – esame aktyvūs, lankstūs, kūrybingi, ambicingi, turime patirties ir gebėjimų išgyventi sunkiausiomis sąlygomis bei vėl pakilti. Be to, gauname milžinišką finansinę paramą, kuri, sumaniai ją panaudojus, gali suteikti šaliai įspūdingą vystymosi pagreitį. Todėl neabejoju, kad Lietuvos, kaip vienos labiausiai išsivysčiusių valstybių Europoje, vizija yra visiškai reali. Tačiau tam, kad ji taptų tikrove, būtina to siekti vieningai, susitelkus ir nedaryti klaidų.
Pasak Dalios Grybauskaitės, bendra Lietuvai numatytos ES paramos suma 2007–2013 m. perspektyvoje einamosiomis kainomis viršija net 43 mlrd. Lt.
ŽŪM informacija
kitos naujienos
|
