Europos Komisijos atstovai išsakė pastabas dėl 2007 – 2013 m. Kaimo plėtros programos projekto

Programos projektas 2006 m. gruodžio 29 d. buvo pateiktas Europos Komisijai. Pagal EK darbo reglamentą, po pateikimo toliau vyksta kaimo plėtros programų derinimas, kuris gali užtrukti iki 6 mėnesių nuo jų oficialaus pateikimo. Praėjusią savaitę, balandžio 17-18 dienomis, vyko pirmasis Programos derybų etapas – techninės ir politinės konsultacijos pagal EK pateiktas pastabas. Atstovai iš Briuselio nurodė koreguotinas Programos nuostatas, prašė pateikti kai kurių nuostatų paaiškinimus, pagrindimus.

EK atstovai akcentavo, kad 2007 – 2013 m. programoje dedami pamatai 2014 m. Bendrajai Žemės ūkio politikos reformai, kurioje, kaip tikimasi, nebebus daugelio dabar esančių paramos instrumentų. Tad labai svarbu aptarti visus iškilusius klausimus bei priimti racionaliausius sprendimus.

Pasak žemės ūkio ministrės prof. Kazimieros Prunskienės, labai svarbu, kad EK Žemės ūkio generalinis direktoratas domisi Lietuvos kaimo perspektyva ir pateikia vertingas pastabas, kuriomis siekiama nubrėžti kuo aiškesnę kaimo plėtros viziją. Ministrė priminė, kad žemės ūkio sektorius neseniai sulaukė Lietuvoje lankiusios Europos Sąjungos (ES) biudžeto ir finansinio programavimo komisarės D. Grybauskaitės teigiamų įvertinimų. Lėšos šiame sektoriuje yra sėkmingai įsisavinamos.

EK atstovai, išnagrinėję pateiktą 2007 – 2013 Lietuvos kaimo plėtros projektą, pateikė nemažai vertingų pastabų ir svarių argumentų jos tobulinimui.

Nors 3 krypčiai – „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ – Lietuva numačiusi skirti beveik 10 proc. visų Programos lėšų (o su Leader metodu 3 krypties lėšų dalis Programoje sudaro 15 proc.), EK nuomone, šiai krypčiai, orientuotai į darbo vietų kūrimą ir užimtumo kaime didinimą, turėtų būti skirta daugiau lėšų. Derybų metu buvo akcentuota, kad Lietuva minėtųjų 3 krypties tikslų – užimtumo didinimo, veiklos įvairinimo, verslo plėtros kaime – taip pat sieks per 4 krypties – „Leader metodo įgyvendinimas“ – priemones, todėl bendras 3 krypties biudžetas, įkaitant Leader lėšas, sudaro 15 proc. (pažymėtina, kad Airijos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos projekte 3 krypčiai numatyta skirti 10 proc., Čekijos – 16 proc., Danijos – 14 proc., Suomijos – 9,5 proc., Prancūzijos – 10 proc., Graikijos – 11 proc. programų lėšų).

EK žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato kaimo plėtros programų direktorius J. M. Sousa Uva atkreipė dėmesį į neproporcingą lėšų paskirstymą tarp 2 krypties – „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ – priemonių. Buvo pastebėta, kad mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms ir vietovėms su aplinkosaugos apribojimais bei ekologiniam ūkininkavimui skiriama didžioji lėšų dalis (atitinkamai 36,3 proc. ir 40 proc.) kai, tuo tarpu, kitoms agrarinės aplinkosaugos priemonėms (bioįvairovės skatinimui, kraštovaizdžio gerinimui, vandens direktyvos įgyvendinimui) skiriama lėšų dalis yra labai menka – tik 1,5 proc. nuo Programos lėšų. Šiai priemonei skirta maža lėšų dalis verčia EK sunerimti, ar Lietuva galės užtikrinti kitų agroaplinkosaugos priemonių įgyvendinimą, nes, vertinant jų įdiegimą, mūsų šalis ženkliai atsilieka nuo kitų ES valstybių. EK atstovai kvietė susimąstyti, kaip būtų galima populiarinti šias priemones. Buvo paprašyta pagrįsti šios krypties priemonių išmokų apskaičiavimo metodiką. Taip pat direktorius pažymėjo, kad 2 kryptyje turėtų būti išskirti aiškesni investicijų tikslai teritoriniu požiūriu – tiksliau nustatytos miškų tikslinės teritorijos, melioruotini plotai, įvardintos už apsodinimo mišku planų parengimą atsakingos institucijos. EK atstovai akcentavo aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi svarbą apželdinimo mišku, melioracijos bei konsolidavimo priemonėse bei prašė patikslinti agrarinės aplinkosaugos priemonių pradinę situaciją, ypatingą dėmesį skiriant bioenergetinių išteklių gamybai.

Vertindama mažiau palankias ūkininkauti vietoves (MPŪV), EK prašė atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Audito teismas yra pateikęs išvadas dėl lėšų panaudojimo efektyvumo ES įgyvendinant MPŪV priemonę ir jau nuo 2010 metų ES šalys turės keisti požiūrį šioje srityje mažinant šiai priemonei skiriamas lėšas. Remiantis tuo, direktorius J. M. Sousa Uva išreiškė nuostabą Lietuvos Programoje skirta didele lėšų dalimi šiai priemonei. Jo manymu, daug efektyviau būtų šias lėšas panaudoti kitų priemonių įgyvendinimui, tokių kaip konkurencingumo didinimas, didesnės pridėtinės vertės kūrimas, aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimas. Vertinant ekologinio ūkininkavimo priemonę buvo pastebėta, kad jai skiriama lėšų suma bus remiami tik 3 proc. ūkininkų žemių. Tad EK kvietė susimąstyti, ar ekologinio ūkininkavimo poreikis yra išties toks didelis, kad būtina numatyti šiai priemonei tiek daug lėšų Programoje.

J. M. Sousa Uva nuomone, 1 kryptyje – „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ – investicijų tikslus būtina susieti su tiksliniais sektoriais bei tikslinėmis grupėmis. Taip pat buvo pasiūlyta pakoreguoti priemonę ,,Ankstyvas ūkininkų pasitraukimas‘‘ – siūloma sudaryti galimybę pasitraukti iš prekinės gamybos tik negyvybingiems, neefektyviems ūkiams, o ūkį perėmusį asmenį įsipareigoti ūkį atgaivinti ir kurti darbo vietas. Pasak EK atstovų, tik taip ši priemonė iš esmės atitiktų Lisabonos strategijos tikslus. EK nuomone, reikia rasti daugiau argumentų, pagrindžiančių gyvulininkystės sektoriaus prioritetiškumą 1 kryptyje. Prašoma nurodyti, kokią įtaką turės šio prioriteto plėtojimas taršai nitratais, kokios aplinkosaugos priemonės numatomos šiai problemai neutralizuoti.

Direktorius atkreipė dėmesį į paramos dydį perdirbimo sektoriui. Lėšos, skiriamos šiai sričiai, ženkliai išaugo lyginant su praeitu finansiniu laikotarpiu. Prioritetas turėtų būti teikiamas inovacijoms, naujų produktų, didesnės pridėtinės vertės kūrimui, o ne nusidėvėjusių ir pasenusių technologijų linijų pakeitimams.

Svari kritika buvo išsakyta dėl priemonės „Pusiau natūrinių ūkių rėmimas“. EK prašo patikslinti pusiau natūrinio ūkio apibrėžimą bei siūlo šio ūkio sąvoką sieti ne tik su ūkio dydžiu (ha), bet ir su ūkio pajamomis iš prekinės gamybos.

EK inicijuoja priemonėje „Kaimo paveldo išsaugojimas ir modernizavimas: amatų plėtra“ numatytas veiklos sritis remti pagal 3 krypties priemones: „Ekonominės veiklos įvairinimą“ ir „Kaimo atnaujinimą ir plėtrą“.

J. M. Sousa Uva taip pat palietė ir ES Bendrosios žemės ūkio politikos klausimą bei priminė, kad šiuo metu Europos Komisijoje bei Europos Taryboje vyksta vaisių ir daržovių sektorių reforma. Tad direktorius iškėlė klausimą, ar pasiteisins Lietuvos investicijos į šiuos sektorius, ar bus jaučiama investicijų grąža.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į takoskyros su kitais struktūriniais fondais bei programomis klausimą siekiant išvengti dvigubo tos pačios priemonės finansavimo bei pačių struktūrinių fondų persipynimo.

Susitikimo su EK atstovais metu vyko lygiavertis dviejų pusių – partnerių dialogas. Žemės ūkio ministerija pasirengusi lanksčiai reaguoti į išsakytas EK pastabas bei skubiai, pagal preliminarų EK tolimesnių darbų planą, iki gegužės 15 d. pakoreguoti Programą, kurios didžiąją dalį finansuoja ES, pagal pateiktas pastabas ir naująją programos versiją pateikti Europos Komisijai. Pabrėžtina tai, kad Lietuva yra pirmajame šalių sraute, kurių kaimo plėtros programos bus nagrinėjamos artimiausiu metu. Ministrė Kazimiera Prunskienė ir ministerijos sekretoriai bei specialistai išdėstė savo argumentus, išplaukiančius iš Lietuvos, kaip naujos šalies, konkrečių gamtinių sąlygų bei sektoriaus tradicijų savitumo. Kartu buvo pripažinta, kad kai kurie direktoriaus kritiniai pastebėjimai yra pagrįsti ir bus įvertinti tobulinant priemonių planą. Požiūrių skirtumai susiformavo ir dėl didelio socialinių partnerių (ūkininkaujančių mažiau palankiose vietovėse, ekologiškai ūkininkaujančių ir kt.) spaudimo plano rengimo metu. Žemės ūkio ministerija apie visus naujus neišvengiamus koregavimus informuos sektorius.

ŽŪM informacija