Kaip jau buvo rašyta, į Lietuvą rengiasi ateiti patyrusi pasėlių draudimo įmonė „Vereinighte Hagel“. „Kai žinosime, ar vokiečių kolegos dirbs Lietuvoje tiesiogiai, ar per kitą draudimo kompaniją, veiksmų planą nuodugniai aptarsime su socialiniais partneriais. Nuo „Vereinighte Hagel“ pasirinkto veiklos modelio priklausys, kaip Žemės ūkio ministerija, o svarbiausia – mūsų socialiniai partneriai, – galės dalyvauti administravimo procese, užtikrinant visos sistemos saugumą ir palankumą žemės ūkio subjektams“, – sakė žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė.
Kol būsimas vokiečių bendrovės veiklos modelis Lietuvoje dar svarstomas, Agrarinės ekonomikos institutas pateikia kitų šalių pasėlių draudimo patirtį, kurią žinoti gali būti naudinga ir mūsų žemdirbiams.
Žemės ūkio draudimo principai
Draudimo programos ir draudžiami produktai šalyse skiriasi priklausomai nuo valstybės pagalbos lygio ir pavojų, nuo kurių draudžiami produktai. Tai priklauso ir nuo šalyse auginamų pasėlių struktūros, ir nuo jų auginimo sąlygų. Kai kuriose šalyse valstybės subsidijuojamos draudimo politikos apima įvairius pavojus daugeliui pasėlių, o kitose tik kai kurias rizikas (dažniausiai krušą) ir tik kai kuriems pasėliams.
Išsivysčiusiose šalyse pasėlių draudimas yra taikomas dėl dviejų pagrindinių tikslų. Pirma, manoma, kad žemės ūkio veiklos rizikingumas tiesiogiai daro įtaką gamybinių išteklių paskirstymui ir dėl didelės rizikos žemės ūkio veikla gali tapti nepatraukli, o ištekliai naudojami neracionaliai. Antra, kartu su kitais žemės ūkio politikos instrumentais, draudimas didina ūkininkų pajamų stabilumą. Taigi pagrindinis draudimo sistemos tobulinimo tikslas yra išspręsti jos efektyvumo problemas ir stabilizuoti pajamas žemės ūkio regionuose.
Žemės ūkio augalų pasėlių draudimas nuo tradicinių draudimų skiriasi pirmiausia dėl to (pvz., draudimo nuo ugnies), jog žemės ūkio produkcija gaminama lauke ir dėl to ji daug labiau, negu tradicinės nuosavybės rizikos, yra priklausoma nuo daugybės klimato poveikių: šalnos, krušos, sausros, smarkių kritulių ir pan. Be to, žemės ūkio produktų kainų svyravimai ir sezoninės prekybos galimybės yra pagrindiniai faktoriai, kurie turi būti apsvarstyti, draudžiant žemės ūkio produktus ir nustatant draudimo išmokas.
Klimatas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių tiesioginę įtaką pasėlių auginimo veiklos rizikingumui. Pastarųjų metų klimato pokyčiai ir jų intensyvumas rodo, kad ateityje ekstremalūs oro reiškiniai, tokie kaip krušos, sausros ir šalnos tik dažnės, o jų padaryti nuostoliai didės.
Auganti konkurencija ir modernios technologijos paspartino industrializaciją ir specializaciją žemės ūkyje. Visoje Europos Sąjungoje, nepaisant vykdomos alternatyvių pajamų šaltinių skatinimo politikos, ūkiai vis labiau specializuojasi. Taigi didėja ūkių kuriamos pridėtinės vertės koncentracija, o kartu auga ir rizika. Modernūs specializuoti ir intensyviai darbo jėgą naudojantys ūkiai (mažos darbo sąnaudos) yra priklausomi nuo verslo partnerių, kurie galėtų su jais dalintis riziką ir net drausti nuo jos. Ūkiams modernėjant ir specializuojantis, Lietuvoje draudimo poreikis taip pat turėtų didėti.
Paramos teikimas
Parama ūkininkams, nukentėjusiems nuo klimatinių sąlygų, gali būti teikiama dviem būdais – kaip pagalba nelaimės atveju ar draudimo įmokų subsidijavimas. Pagalba nelaimės atveju paprastai gaunama vėliau negu žemdirbiams norėtųsi (kartais mokėjimai vėluoja iki vienerių metų), ji būna nepakankama ir padengia tik dalį žalos. Dažnai labai sudėtinga tiksliai įvertinti patirtus nuostolius, taip pat gana sudėtingos kompensacijų skyrimo ir gavimo procedūros.
Subsidijuojant draudimo įmokas, žalos įvertinimui ir išmokų dydžiui įtaką daro privačios draudimo bendrovės, vertinimui naudojamos suderintos procedūros, draudimo išmokos gaunamas per 60 dienų.
Dalyje Europos Sąjungos senųjų šalių narių, kur egzistuoja tik privatus draudimas, siūlomos tik draudimo nuo krušos paslaugos. Kai kur su tam tikromis išlygomis siūlomas draudimas nuo šalnos ir audros, o kai kurie žemės ūkio sektoriai iš viso nedraudžiami. Pavyzdžiui, vaisių auginimas yra labai rizikingas verslas. Tam, kad draudimas imtųsi jų draudimo nuo krušos ir šalnos, reikėtų, kad įmokos siektų apie 15–20 proc. visos draudimo sumos. Kai kuriose Prancūzijos zonose vaisių augintojai neturi galimybės apdrausti vaisių pasėlių nuo galimų gamtos reiškinių dėl per didelės šios verslo rizikos.
Analogiškai galvojant apie Lietuvą, šio verslo rizika dėl gamtos stichijų gali būti dar didesnė, nes gyvename šiauriau už Prancūziją. Be to, žinant Lietuvos žemės ūkio sektoriaus struktūrą, masto ekonomija, kuria galėtų pasinaudoti privatūs draudikai, yra labai ribota. Net Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur valstybės remiamas daugiamečių pasėlių draudimas apima visus galimus rizikos faktorius, draudimo įmokų suma siekia apie 6–9 proc. visos draudimo sumos. Todėl savarankiškai pasirūpinti savo pasėlių draudimu ūkininkams yra sunku net ir ten.
Draudimo sistemos
Taigi kokios draudimo sistemos yra įmanomos šiandieninėje ekonominėje situacijoje? Europos Sąjungos žemės ūkio produktų rinka nėra visiškai liberalizuota, o daugelių produktų rinkas reguliuoja papildomos priemonės ir ribojimai. Tokia situacija nulemia tai, jog ES neįmanoma įgyvendinti visas rizikos rūšis apimančio privataus draudimo.
Vienintelė šiuo metu galima ir įgyvendinama draudimo sistema yra tokia, kai draudimo sistema apima ir pačius ūkininkus, ir privačias draudimo kompanijas, ir valstybę. Jei šalies ūkyje dominuoja rizikingos pasėlių kultūros ir tikimybė, kad pasėliai nukentės nuo klimato reiškinių, yra didelė, tokia partneryste paremta draudimo sistema daugeliu atveju yra tinkama išeitis.
Tarptautiniai reikalavimai
ES yra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, todėl žemės ūkio augalų pasėlių draudimo sistema turi atitikti visus PPO keliamus reikalavimus. Pirma, parama neturi būti susieta su pagaminta produkcija, ji turi būti nepriklausoma nuo pagamintos produkcijos kiekio. Antra, draudimo sistema turi atsižvelgti į specifinę atskirų vietovių problematiką (vietovės, kur specifinės nepalankios klimatinės sąlygos ūkininkavimui itin būdingos) ir atskirų pasėlių didesnį negu įprastai rizikingumą (pvz., vaisiai).
Draudimo programos ir draudžiami produktai skiriasi priklausomai nuo valstybės pagalbos lygio ir pavojų, nuo kurių draudžiami produktai. Tai priklauso nuo šalyse auginamų pasėlių bei jų auginimo sąlygų. Vienose šalyse valstybės subsidijuojamos draudimo politikos apima įvairius pavojus daugeliui pasėlių, o kitose – tik kai kurias rizikas (dažniausiai krušą) ir tik kai kuriems pasėliams.
Didžiausia pasėlių draudimo rinka yra Šiaurės Amerikoje dėl didelių valstybės kompensacijų už draudimo įmokas. Žemės ūkio draudimas turi didžiulį potencialą augti tose rinkose, kur jis dar nėra išplėtotas, tačiau ir išvystytose rinkose egzistuoja poreikis moderniems, sudėtingiems draudimo produktams, kurie apimtų maisto saugumo, kokybės, aplinkos apsaugos rizikas.
ŽŪM informacija
kitos naujienos
|
