Parama - už biurokratijos slenksčių

2007.04.26

Pasak ES žemės ūkio komisarės Mariann Fischer Boel, atsinaujinančios energijos tiekimas tampa vis svarbesnis ES prioritetas, todėl ūkininkavimo svarba tiekiant bioetanolio ir biodyzelino žaliavas gali būti labai didelė.
Siekiant paskatinti žemdirbius auginti biokuro žaliavas, pirmą kartą 45 EUR pagalba už energetinių augalų hektarą ūkininkams skirta 2004 m. Pernai pateiktose paraiškose tiesioginėms išmokoms gauti buvo nurodytas 1,2-1,3 mln. ha bendras plotas, beveik siekiantis nustatytą 1,5 mln. ha ribą. Kadangi nuo šių metų papildomos išmokos už energetinius augalus bus mokamos visoms ES valstybėms, bendras energetinių augalų plotas padidintas iki 2 mln. ha.
Mūsų šalies žemdirbiai biodyzelinui ir bioetanoliui gaminti daugiausia augina rapsus, kviečius ir kvietrugius. Už šias kultūras jiems skiriamos tiesioginės išmokos – 366,02 Lt/ha. Nuo šių metų šios išmokos jiems gali padidėti dar 45 EUR/ha.
Tačiau pretenduojantiems į papildomas išmokas žemdirbiams keliama sąlyga – kartu su paraiška jie privalo Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA), be kitų reikalaujamų dokumentų, pateikti su žaliavos supirkėju ar pirmuoju perdirbėju sudarytos energetinių augalų auginimo ir gauto derliaus (žaliavos) pateikimo sutarties kopiją.
Auginantiesiems greitai augančius medžius taip pat kartu su paraiška tiesioginėms išmokoms gauti būtina NMA pateikti greitai augančių medžių auginimo deklaraciją, o pirmojo derliaus metais – su supirkėju ar pirmuoju perdirbėju sudarytos sutarties kopiją.
Paraiškų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus teikimas NMA prasidėjo balandžio 11 d. ir tęsis iki birželio 15 d. Tačiau paraiškas bus galima teikti ir pasibaigus terminui - iki liepos 10 d. (už kiekvieną pavėluotą darbo dieną galutinė paramos suma bus mažinama 1 proc., išskyrus vėlavimo atvejus, nepriklausančius nuo pareiškėjo valios).
Papildomos paramos administravimo tvarka sukėlė ne tik žemdirbių, auginančių energetinius augalus, bet ir žaliavų biodegalams gaminti supirkėjų nepasitenkinimą. Kėdainių r. ūkininkas Jonas Talmantas, auginantis 450 ha žieminių ir 200 ha vasarinių javų kaip žaliavą biodegalams gaminti, „ŪP“ sakė, kad reikalavimas jau dabar sudaryti sutartis su pirkėjais parduoti grūdus „pririša“ žemdirbį prie supirkėjo. Jo aiškinimu, išankstinėse sutartyse nenurodomos supirkimo kainos, todėl nuėmus derlių supirkėjas gali savivaliauti – mokėti pačią mažiausią kainą. „Šiuo klausimu tarsimės su Žemės ūkio ministerija. Jeigu nepavyks nieko pasiekti, sutarčių nesudarinėsime, parduosime grūdus tiems, kurie daugiau mokės“, - sakė J. Talmantas.
Dėl papildomų išmokų už energetinius augalus susirūpinusios ir žemės ūkio bendrovės. Panevėžio r. Žibartonių ŽŪB pirmininkas Vladislovas Kazakevičius neprieštarauja sutarčių su supirkėjais sudarymui. Tačiau, jo manymu, tos sutartys turėtų būti realios, su nurodytomis grūdų supirkimo kainomis. Tokiu atveju žemdirbiai žinotų, kas pirks, kiek mokės, kiek gaus pajamų. Bet niekas neverčia pasirašyti sutarties grūdus parduoti supirkėjui tokia kaina, kuri žemdirbio netenkina. „Jeigu sutartyje kaina nenurodyta, tai tokia sutartis – ne sutartis, o kažkoks įsipareigojimas. Sutartyje turi būti įrašyti trys dalykai – kiekis, kaina ir suma. Pernai mūsų bendrovė neturėjo problemų parduodama energetinę žaliavą (rapsus, grūdus). Mūsų bendrovė priklauso „Linas agro“ kompanijai, yra jos savarankiškas padalinys. Bet kartais dėl kainos tenka pasiginčyti, jeigu kiti supirkėjai moka daugiau. Mano supratimu, jeigu negalima sudaryti normalių sutarčių, vis tiek išmokos turėtų būti mokamos už kiekvieną deklaruotą energetinių augalų hektarą, nes jos skirtos už auginimą, o ne už realizavimą. Siekiant, kad grūdai patektų biodegalų gamintojams, Žemės ūkio ministerija turėtų sudaryti sąrašą, kam žemdirbiai galėtų juos parduoti“, - siūlo Žibartonių ŽŪB pirmininkas V. Kazakevičius.
Nepaisant, kad NMA jau priima paraiškas, tačiau Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko žodžiais, dar nepatvirtinta papildomos paramos už energetinius augalus (45 EUR/ha) administravimo tvarka. „Pasėlių deklaravimas jau prasidėjo, o kol kas jokios tvarkos nėra. Jeigu bus sudarinėjamos sutartys nenurodant supirkimo kainų, ūkininkai taps sistemos įkaitais. Turėdami tokias sutartis supirkėjai spaus ūkininkus parduoti grūdus pigiau negu rinkos kaina, o ūkininkai privalės paklusti, nes norės gauti tą papildomą paramą“, - „ŪP“ aiškino A. Macijauskas.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Broniaus Markausko nuomone, NMA paskelbta paraiškų paramai gauti už energetinius augalus priėmimo tvarka, kai būtina pateikti sutarčių su pirkėjais kopijas, kuriose nenurodytos supirkimo kainos, laiduoja šimtaprocentinį supirkėjų piktnaudžiavimą. Tokiu atveju žemdirbiai už grūdus gaus tiek, kiek malonės mokėti supirkėjas, su kuriuo sudaryta sutartis. „Galbūt sutarčių sudarymas nėra blogas dalykas, bet nereikėtų įsipareigoti nė vienam supirkėjui, o parduoti grūdus tam, kuris pasiūlys didesnę kainą. Svarbiausia, kad energetinių augalų plotuose išauginti grūdai būtų panaudoti biodegalams gaminti. Papildoma išmoka būtent už tai ir mokama“, - sakė B. Markauskas.
Be to, žemdirbiai nuogąstauja, kad ES numatyta parama 45 EUR/ha gali sumažėti, jeigu energetinių augalų plotai Bendrijoje sudarys daugiau negu 2 mln. ha. Tačiau ŽŪR pirmininkas mano, kad taip neturėtų atsitikti, nes viename susitikime Europos komisarė M. F. Boel garantavo, kad jokio mažinimo nebus, atvirkščiai, kvota energetinių augalų plotams bus kasmet didinama.
Papildomos paramos žemdirbiams už energetinius augalus gavimo galimybė susieta ir su energetinių žaliavų perdirbėjais, t.y. biodegalų gamintojais. 2007 m. balandžio 6 d. internete paskelbtoje ŽŪM informacijoje rašoma, kad „supirkėjas/pirmasis perdirbėjas, sudaręs sutartį su pareiškėju, NMA turi pateikti užstatą (60 EUR/ha), kad iš energetinių augalų auginimo plotų gauta žaliava bus perdirbta į biokurą“.
„Tai nenormalu, - “Ūkininko patarėjui” pareiškė UAB „Rapsoila“ direktorius Edvardas Čaplinskas. – Niekas mums, rapsų supirkėjams ir perdirbėjams, nepaaiškina, kodėl užstatas 60 EUR, kai žemdirbiams mokama už hektarą 45 EUR. Pasiteiravus atsako, jog tai numatyta reglamente. Prieš tai buvo rašoma spaudoje ir žemės ūkio ministrė kalbėjo, kad nereikės to užstato mokėti, bet, matyt, nespėta pasirengti ar dėl kitų priežasčių užstatas paliktas“.
UAB „Rapsoila“ seniai praktikuoja sutarčių sudarymą su žemdirbiais. Sutartyse ji taip pat nenurodo rapsų supirkimo kainų, tačiau dėl jų susitaria su augintojais prieš derliaus nuėmimą. Todėl, pasak E. Čaplinsko, bendrovė niekada nebuvo susidūrusi su apsirūpinimo žaliavomis problemomis. Jų nesitiki ir šiemet.
„Atvirai kalbant, tas rėmimas nevykęs. Mums, perdirbėjams, teks mokėti užstatą, teikti kas mėnesį perdirbimo ataskaitas, o parama - augintojams. Bet nepriekaištaujame, tegul jiems moka tas išmokas. Mums nuo to tik geriau – žemdirbiai augins daugiau energetinių kultūrų. Tačiau papildomos paramos taisyklės turėtų būti peržiūrėtos ir patikslintos“, - „ŪP“ sakė E. Čaplinskas.
Vakar, trečiadienį, Žemės ūkio ministerijoje vyko Žemės ūkio rūmų atsakingų darbuotojų, energetinių augalų augintojų, žaliavų supirkėjų bei perdirbėjų atstovų pasitarimas. Pasak ŽŪM sekretoriaus Vytauto Grušausko, išklausius visų pasitarimo dalyvių nuomones, siūlymus ir pageidavimus, ŽŪR įpareigoti juos sukonkretinti ir pristatyti Žemės ūkio ministerijai svarstyti.
Tad ar bus panaikinti papildomos ES paramos žemdirbiams už energetinius augalus gavimo slenksčiai, paaiškės po švenčių.

Polikarpas Ragožis
"Ūkininko patarėjas"
kitos naujienos