Kas lieka lėkštėse - kiaulėms netinka?

2007.04.28

Kinai ketina įvesti baudas
Pasaulyje visur susiduriama su nesuvaroto maisto problema. Treji metai Europos Sąjungoje (ES) mūsų šalies ūkinius reikalus gerokai pakoregavo. Kažkada buvusi įprasta tvarka, kai gyvulius buvo galima šerti visomis žmonių maisto atliekomis, nebegalioja. Dabar kai kada galima net suabejoti, kokie - maisto ar pašarų - gamybą reguliuojantys teisės aktai griežtesni. O viešojo maitinimo įstaigose, ypač didmiesčiuose, kepama, verdama ir siūloma lankytojams. Tarpusavyje dalijamės įspūdžiais – kokį maistą vienoje ar kitoje kavinėje valgėme. Pirmiausiai įvertiname skanu ar nelabai, kokio dydžio porcija. Kažkodėl kuo ji didesnė, tuo, dažnam atrodo, geriau. Anksčiau tik užsienio filmuose matyti vaizdai, kai maitinimo įstaigos klientas paprašo tai, kas liko jo lėkštėje, sudėti į maišelį išsinešti, stebindavo ir net juokindavo. Šiuo metu ir mes, supratę, kad užsisakyto patieklo niekaip neįveiksime, nesigėdijame paprašyti likusį maistą paruošti išsinešti. Tačiau daug jo visgi lieka lėkštėse. O kur dar maisto produktai, kurių galiojimo terminas pasibaigęs, parduotuvėse, tų pačių prekybos centrų kulinarijos ir konditerijos cechuose pagaminta, bet neišpirkta produkcija.
Pavyzdžiui, Honkonge restoranų savininkai rimtai svarsto galimybę įvesti baudas asmenims, kurie nebaigs valgyti užsisakytų patiekalų. Suskaičiuota, jog 2005 m. visame mieste maisto atliekos sudarydavo iki 700 t per dieną. Kaip skelbiama spaudoje, Nyderlandų restoranuose išmetama 25-35 proc. lankytojų nesuvalgyto maisto. Šalyje kiekvienais metais susidaro apie 51 tūkst. t maisto atliekų ir taip prarandama maždaug 235 mln. EUR.
Nuo liepos tvarka keisis
O kaip tvarkomasi mūsų šalyje? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas sako, jog skiriamos gyvūninės ir negyvūninės kilmės maisto atliekos. “Pagal Europos Parlamento ir tarybos reglamentą EB Nr. 1774/2002, dalis viešojo maitinimo įstaigų atliekų priskiriama trečiosios gyvūninės kilmės šalutinių produktų (GKŠP) kategorijai, t. y. mažos rizikos gyvūninės kilmės produktams. Iš viso skiriamos trys GKŠP kategorijos: pirmai priklauso didelės rizikos GKŠP, antrai – vidutinės, trečiai - mažos rizikos GKŠP.
Dalis viešojo maitinimo atliekų priskiriama pirmai kategorijai, t. y. labai pavojingi gyvūninės kilmės šalutiniai produktai. Šios atliekos gali kelti dideli pavojų ne tik žmonių, bet ir gyvūnų sveikatai. Minėtajai GKŠP kategorijai priklauso maisto atliekos iš tarptautinių transporto priemonių (lėktuvų, laivų, traukinių). Jos pavojingos, nes transporto priemonės gali atvykti iš šalių, kuriose nustatytos pavojingos užkrečiamosios ligos, o jų išplitimas sukeltų didelių neigiamų pasekmių. Taigi maisto atliekos iš tarptautinių transporto priemonių turi būti šalinamos pagal griežčiausius reikalavimus – saugiai surenkamos ir naikinamos”, – aiškina V.Kiudulas.
Anot skyriaus vedėjo, mūsų šalyje viešojo maitinimo įstaigų atliekos priskiriamos trečiajai kategorijai ir tvarkomos pagal nustatytą tvarką. Tačiau pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, iki liepos dar taikoma išimtis, pagal kurią kepti ir rūkyti, t. y. termiškai apdoroti, maisto produktai gali būti tvarkomi kaip komunalinės atliekos - paprasčiausiai išmetami į komunalinių atliekų konteinerius. Termiškai neapdoroti arba termiškai apdoroti, bet turėję kontaktą su neapdorotais produktais turi būti surenkami tik VMVT patvirtintų įmonių ir saugiai perdirbami arba sunaikinami. Todėl įmonė, kaip sako V.Kiudulas, ketinanti užsiimti trečios kategorijos atliekų surinkimu, pirmiausia turi gauti VMVT leidimą, o viešojo maitinimo paslaugas norinti teikti įmonė turi sudaryti sutartį su atliekas surenkančia įmone. Pagal VMVT įsakymą “Dėl šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) ir perdirbtų šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo ir apskaitos patvirtinimo”, viešojo maitinimo įmonės, kaip ir šių atliekų tvarkytojai, nuo 2005 m. kovo 23 d. vykdo atliekų apskaitą ir teikia ataskaitas teritorinėms VMVT. VMVT duomenimis, Lietuvoje 2006 m. perdirbta 28 812 904 kg pirmos kategorijos ŠGP, 12 694 591 kg - antros kategorijos ir 359 002 782 kg, iš kurių 52 648 kg iš viešojo maitinimo įmonių, - trečios kategorijos ŠGP. V.Kiudulo teigimu, ŠGP atliekų kiekis nuo liepos, kai nustos galiojusi išimtis termiškai apdorotiems maisto produktams, gerokai padidės. Ne tik pagal veterinarinius, bet ir pagal aplinkosaugos ES reikalavimus Lietuva yra įsipareigojusi mažinti biodegraduojančių atliekų, išvežamų į sąvartynus, kiekį, todėl visos jos turės būti perdirbamos arba naikinamos.
Gyvūninės kilmės maisto atliekomis šerti gyvulius draudžiama
2006 m. VšĮ “Subalansuotas pramonės plėtros centras” Ūkio ministerijos užsakymu atliktame taikomajame mokslo tyrime “Organinių ir biodegraduojamųjų atliekų surinkimo ir perdirbimo galimybių studijoje” teigiama, jog, neoficialiais duomenimis, kaimo teritorijose virtuvės atliekos surenkamos vietinių ūkininkų ir naudojamos gyvuliams šerti. Tačiau V.Kiudulas kategoriškai teigia, kad tokie duomenys yra “iš piršto laužti”, nes VMVT pasidomėjus nepateikta nė vieno atvejo, kad kokia nors kavinė ar viešojo maitinimo tinklo įmonė tiektų gyvūninės kilmės maisto atliekas gyvuliams šerti. Ne vien reglamentas draudžia tai daryti, bet yra daug kitų dokumentų, pagal kuriuos, pavyzdžiui, kontroliuojamas klasikinio kiaulių maro pavojus. Juose aiškiai parašyta, kad virtuvių atliekomis gyvulius šerti draudžiama. Jeigu tokia veikla vykdoma – tai nusikaltimas, nes sudaroma prielaida pavojingai ligai plisti. Kas kita yra negyvūninės kilmės produktų atliekos – duona, kruopos, daržovės, vaisiai, - aiškina skyriaus vedėjas. - Jiems naudoti patvirtinti atskiri VMVT reikalavimai, pagal kuriuos tam tikromis sąlygomis negyvūninės kilmės produktų atliekos gali būti naudojamos gyvūnams šerti. Tačiau bet kokiu atveju ūkininkas pirmiausiai privalo registruotis teritorinėje VMVT, nurodyti, iš kur jis gaus tokius produktus, taip pat maitinimo įmonė ar parduotuvė, ketinanti tiekti ūkininkui žmonių maistui netinkamus negyvūninės kilmės produktus, turi registruotis VMVT, todėl visus duomenys tiek apie produktus, tiek apie jų kiekį mūsų tarnyba gauna”.
Taisyklės griežtos, o kontrolė dar griežtesnė
Vieno didžiausių perkybos tinklų AB “Maxima” atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė “ŪP” patvirtino, jog visi nerealizuoti maisto produktai, pagaminti kulinarijos ir konditerijos cechuose, utilizuojami. Netinkamus vartoti maisto produktus surenka sertifikuota įmonė, su kuria sudaryta sutartis. Anot V.Jakubauskaitės, vykdoma griežta jų apskaita, nes VMVT kontrolė dar griežtesnė. Patikrinimai vyksta nuolat ir nesilaikyti VMVT nurodymų neįmanoma.
VMVT duomenimis, šalyje trečios kategorijos šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo įmonių yra 18. Vienos utilizavimo įmonių UAB “Chitinas” vadovas Imantas Tiesnesius “ŪP” sakė, kad kas mėnesį jie gauna apie 20 t pūdyti skirtų maisto produktų. Vadovo teigimu, įmonę ketinama plėsti ir modernizuoti, nes ES reikalavimai verčia laikytis griežtų atliekų rūšiavimo bei tvarkymo taisyklių.

Elena Rinkevičienė
"Ūkininko patarėjas"
kitos naujienos