Augalai sveiki
„Pasirinkau gana nemoterišką specialybę – statybą. Tėvukas buvo statybininkas, kai parvažiavome iš Sibiro, vis svajojome apie namą. Reikėjo perstatyti, nes tas, iš kurio mus išvežė, buvo išdraskytas. Tėvelio žodžiai apie namą, apie statybas kažkaip mane įkvėpė ir pasirinkau šitą profesiją. Negaliu pasakyti, kad aš ją labai mėgau, bet, matyt, kiekvienas darbas, kurį dirbi, pradeda patikti“, – apie savo pasirinkimą pasakojo moteris. Statyba savo vietoje, bet gėlės Irenai rūpėjo visą gyvenimą. Dar ir anksčiau ji užsiaugindavo gėlių daigų savo sodybai puošti, šiek tiek jų parduodavo.
„Savamokslė aš gėlininkė, ir tiek. Mokausi iš savų klaidų ir kiekvienais metais vis geriau sekasi“, – kuklinosi pašnekovė, kai pradėjome kalbą apie šiltnamius, kuriuose tiek ankstyvą pavasarį, tiek ir vėlyvą rudenį atsiveria ryškiaspalvė gėlių oazė. Ji prisipažino, jog norėdama, kad augalai geriau augtų, gausiau žydėtų, labai domisi jų auginimu, labai vertina „Rasas“. „Per ilgesnį laiką pradedu geriau pažinti augalus, suprasti jų poreikius. Pavasarį augalams reikia negailėti šviesos, šilumos ir drėgmės. Aišku, nepamiršti tręšti bei profilaktiškai purkšti nuo ligų. Geriau saugoti, negu paskui gaivinti ligotus“, – sakė Irena.
Nesėkmės užgrūdino
Pirmaisiais metais, kai pradėjo auginti gėles, viena nesėkmė lydėjo kitą, bet Jankauskai nenuleido rankų. „Turguje žiūrėdavome į vešlias kaimynų gėles, spėliojome, ką ne taip darome, ką reikėtų keisti, bet nepabūgome sunkumų ir kitais metais vėl imdavomės to paties. Ištaisę klaidas, džiaugdavomės geresniais rezultatais“, – pasakojo Irena. Ji prisipažino, jog ir pirkėjams negaili patarimų, kur jas geriau sodinti, kaip prižiūrėti, kuo tręšti, kaip genėti, kuo purkšti. „Noriu, kad ir kitiems sektųsi, kad galėtų džiaugtis puikiais augalais“, – kalbėjo šeimininkė.
Jankauskai daug dėmesio skiria savo sodybos aplinkai, kieme pas juos visais metų laikais gražu. Žydi skoningai sukomponuotos gėlių ir dekoratyvinių augalų salelės. Va, ir dabar giminaitis pripynė originalių krepšių iš vytelių, kuriais išmoningoji Irena puoš sodybą, kai juose suvešės žiedais apsipylusios vasarinės gėlės.
Dairantis po šiltnamyje išrikiuotų, įvairiomis spalvomis jau bepradedančių žydėti vazonėlių jūrą, atrodo, kad ir lauke nei žvarboka, nei vėjuota, jautiesi tarsi šiltoje margaspalvių žiedų ir žalumos jūroje. Irena sakė, jog ir pirkėjai pastebi gerą produkciją, pagiria, tai ir nori vis tobulėti. Daugelis klientų kasmet lankosi Jankauskų ūkyje ir puošia savo sodybas jų užaugintomis ir išpuoselėtomis vasarinėmis gėlėmis bei dekoratyviniais medeliais. Jau ankstyvą pavasarį atvažiuoja žmonės susitarti, kokių pirks gėlių.
ES gėlininkai nė motais
Prisiklausę skambių žodžių apie Europos Sąjungos fondų pagalbą ūkininkams, Jankauskai įregistravo ūkį ir bandė ieškoti galimybių ta parama naudotis. Deja, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos biure sužinojo, jog gėlininkams nenumatyta jokia „eilutė“, pagal kurią jie galėtų tikėtis ES paramos savo veiklai plėtoti. „Nelygi konkurencinė kova ūkininkams. Gaminantiems vienokią produkciją ūkiams modernizuoti ar įrengimams atnaujinti skiriama gana solidi parama pagal Bendrojo programavimo dokumento ar Kaimo plėtros plano priemones, o kitiems nieko nepriklauso. Turime kapanotis tik savo lėšomis. Jei „išplauksime“, galėsime džiaugtis, o, jeigu „nuskęsime“, niekam dėl to galvos neskaudės“, – kalbėjo pašnekovė. Jankauskai kiekvienais metais perka sėklas, savų nerenka, nes tai hibridiniai augalai. „Visi nori gražios aplinkos, išpuoštų, gėlėse skendinčių miestų, o apie paramą niekas negalvoja“, – pastebėjo ji.
Nelengvas verslas
Prakalbus apie tai, ar iš šitokios veiklos galima pragyventi, I. Jankauskienė atviravo, jog darbo daug, nemažai lėšų reikia šiltnamiams, vazonams, trąšoms, pesticidams, sėkloms, tad didelio pelno nebūna. „Į šį versliuką sudėtos mūsų santaupos, dar ir sūnus prisideda prie bendro šeimos reikalo“, – šyptelėjo.
Anksti pavasarį Jankauskų ūkyje galima įsigyti įvairių vienamečių gėlių daigų, tuojau pražys serenčiai, vėliau sprigės, pelargonijos, surfinijos, verbenos, petunijos, tramažolės, lakišiai... Jie augina našlaites, chrizantemas. Iš viso šeimininkė suskaičiavo, jog augina apie 50 pavadinimų gėlių. Ji sakė, kad iš anksto mėgina spėti, kas bus kitais metais madinga, kuo žmonės puoš savo sodybas, kapines.
Per šešerius veiklos metus Irena pastebėjo, jog daugiau mėgiamos ryškiaspalvės gėlės. Gana greitai žmonės priima naujoves, praėjusiais metais paklausios buvo pelargonijos, o surfinijos lyg ir mažiau, bet žmonės jas dar mėgsta, nes jos gausiai ir ilgai žydi, vešliai auga. Naujovių ir kokybiškų, gražių augalų visada žmonėms reikia.
„Noras liesti rankomis žemę ir meilė gėlėms paskatino imtis šios veiklos“, – prisipažino Irena, kuriai linkime sėkmingo ir pelningo sezono.
Valerija Valančienė
"Valstietis"
kitos naujienos
|
