Gegužės 4 d. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje vyko išvažiuojamasis LR Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdis. Jame kartu su į posėdį atvykusia žemės ūkio ministre prof. Kazimiera Prunskiene, apskričių administracijų, žemėtvarkos specialistais, žemdirbių savivaldos, Lietuvos žemės savininkų asociacijos atstovais svarstyta nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimai, diskutuota, kaip suaktyvinti žemės rinką.
Posėdyje dalyvavę Žemės ūkio ministerijos sekretorius Kazys Sivickis ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Kazys Maksvytis pateikė informaciją apie piliečių nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimą ir žemės reformos vykdymo eigą.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, kuris reglamentuoja valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimą buvo priimtas dar 2003 m. Praėjusiais metais LR Seimui jį peržiūrėjus, patikslinus ir papildžius, liepą (2006 m.) įsigaliojo nauja minėto įstatymo redakcija. Naujos redakcijos įstatymo nuostatoms įgyvendinti Vyriausybė turėjo priimti dar keturis nutarimus. Vienintelis Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ kol kas yra nepriimtas. ŽŪM parengtas minėto nutarimo projektas Vyriausybei pateiktas praėjusių metų gruodį. Sprendimo priėmimas vis dar nukeliamas.
„Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo vykdymas – viena opiausių šių dienų problemų visoje Lietuvoje dialoge tarp piliečių ir valstybinių institucijų, – pradėdama pranešimą susirinkusiesiems konstatavo žemės ūkio ministrė K.Prunskienė. – Apmaudu, kad kelis mėnesius užsitęsęs šio įstatymo vykdymui reikalingo Vyriausybės nutarimo priėmimas sukelia bereikalingas socialines įtampas tarp tų, kurie nori atgauti nuosavybę, ir tų, kurie ūkininkauja, nori plėsti dirbamos žemės plotus ir pretenduoja į ES paramą.
Žemės ūkio ministrės įsitikinimu, nuosavybės teisių atkūrimas ir žemės ūkio paskirties žemės pardavimas ūkininkaujantiems neturi įgyti priešpriešos. Abu šie procesai turi vykti lygiagrečiai ir harmoningai. O kai pretenduojama į tą patį žemės plotą kelių suinteresuotų atstovų, sprendimas turi būti priimamas pagal įstatymų nustatytą eiliškumą.
„Žemės ūkio plėtra ir pažanga galima tik tada, kai ūkininkai yra garantuoti disponuojamos žemės plotu. Be to, dirbamos žemės plotų konsolidavimui yra teikiama ES parama. Sustojus minėto įstatymo vykdymui, stringa ir ūkininkų rengtų projektų įgyvendinimas. Todėl Žemės ūkio ministerija visomis išgalėmis siekia, kad nuosavybės atkūrimas, kurį būtina spartinti, nestabdytų ir investicijų atėjimo į kaimą, - užtikrino K.Prunskienė. – Abu šie procesai – nuosavybės atkūrimas ir žemės rinkos suaktyvinimas, gali ir turi būti tarpusavyje derinami.
NŽT generalinio direktoriaus K.Maksvyčio teigimu, iki š.m. balandžio 1d. nuosavybės teisės kaimo vietovėse atkurtos 696,8 tūkst. piliečių į 3,8 mln. ha. Tai sudaro 95,62 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Mažiausiai nuosavybės teisių atkurta Vilniaus (85,2 proc.) ir Utenos (90,3 proc.) apskrityse.
Apskričių viršininkų administracijų duomenimis, nuosavybės teisės į žemę atlyginant pinigais atkurtos 135 tūkst. piliečių. Nuo žemės reformos pradžios iki š.m. sausio 1 d. piliečiams iš valstybės biudžeto išmokėta per 939 mln. Lt arba 74 proc. visos reikiamos išmokėti kompensacijų sumos. Atlyginimui už žemę, mišką, vandens telkinius šiais metais skirta 171 mln. Lt.
Remiantis apskričių viršininkų administracijų pateikta informacija, iš viso šalyje lieka 505 tūkst. ha laisvos valstybinės žemės kaimo vietovėse. Iš jos 390 tūkst. ha žemės ir 115 tūkst. ha miško lieka, įvertinus visus žemėtvarkos skyriuose turimus prašymus grąžinti žemę.
„Esame įsitikinę, kad žemė brangs ir ateityje išliks paklausi, - teigė žemės ūkio ministrė K.Prunskienė. – Būtina kuo greičiau atkurti nuosavybę ir kartu aktyvinti žemės rinką. Tačiau šiuos procesus turi lydėti patikimi teisiniai saugikliai nuo galimų spekuliacijų žeme.
Po išsamių žemės ūkio ministrės K.Prunskienės ir K.Maksvyčio pranešimų nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės rinkos suaktyvinimo tema, susirinkusieji įsijungė į karštas diskusijas apie galimą tolimesnę šio proceso eigą. Dalyvavusių ŽŪM pareigūnų, žemėtvarkininkų, kai kurių KRK narių nuomone, būtina dar šiais metais atkurti nuosavybės teises ir parduoti valstybinę žemę tose vietovėse, kur žemėtvarkos specialistai jau yra parengę žemėtvarkos projektus. Pasak K.Sivickio, taip būtų įgyvendinamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas, būtų kaip ir kitose ES šalyse teikiama valstybės parama, įsigyjant valstybinę žemę ir ūkio paskirties žemę, būtų sudaromos palankios sąlygos ūkių stambinimui, jų konkurencingumui didinti bei jauniesiems ūkininkams kurtis. Tai atitiktų žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslus ir viziją iki 2013 m.
Didelio susirinkusiųjų dėmesio sulaukė Lietuvos žemės savininkų asociacijos atstovas, pasiūlęs už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamą turtą atlyginti ne tik valstybei nuosavybės teise priklausančiomis įmonių akcijomis, bet ir valstybiniu mišku. Ir nors nei žemdirbių atstovai, nei KRK nariai tam iš esmės neprieštarauja, iki šiol šalies žiniasklaidos priemonėse nepagrįstai manipuliuojant viešaisiais interesais, visuomenė bauginama netekti pamėgtų poilsiaviečių ir parkų. Tuo tarpu remiantis Žemės ūkio ministerijos specialistų atliktais skaičiavimais, nuosavybės atkūrimo poreikiams gali prireikti iki 5 proc. valstybinių miškų. Pasak žemės ūkio ministrės, dalinis valstybinių miškų įtraukimas į kompensavimui skirtų plotų sąrašą leistų paspartinti žemės reformos klausimus juos sprendžiant pačiose problematiškiausiose Vilniaus ir Utenos apskrityse.
Išnagrinėję ŽŪM, Valstybės kontrolės ir apskričių viršininkų administracijų pateiktą informaciją KRK nariai priėmė sprendimą kreiptis į Vyriausybę spartinti nutarimo „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ priėmimą, kad būtų kuo greičiau vykdomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas.
Posėdžio pabaigoje organizuota spaudos konferencija.
kitos naujienos
|
