Gegužės 9 d. – Europos dieną – Europos informacijos centre Vilniuje įvyko Seimo Kaimo reikalų ir Europos reikalų komitetų Europos savaitės diskusija „LEADER programos patirtis ir perspektyvos“, kuriame dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos žemės ūkio universiteto, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos, vietos veiklos grupių atstovai.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Rinkevičius akcentavo, kad Leader programa sudaro galimybes kaimo vietovėms pačioms efektyviai kurti savo ateitį, spręsti įvairias problemas. Lankęsis Airijoje ir matęs, ką ten nuveikė vietos veiklos grupės, jis įsitikinęs, kad Lietuva gali dar sėkmingiau pasinaudoti Leader programos parama.
Leader yra viena Europos Komisijos paskelbtų iniciatyvų, kilusi keičiantis kaimo socialinei ir ekonominei aplinkai, norint kaimo gyventojus paskatinti dalyvauti priimant vietos plėtros sprendimus. „Ši iniciatyva sėkmingai išgyveno ir plėtojama toliau. 2004–2006 metais įgyvendinom bandomąją Leader+ pobūdžio priemonę, nuo 2007 m. pradėsi įgyvendinti visuotinai taikomą Leader metodą“, – pabrėžė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, skaičiusi pranešimą apie Lietuvos patirtį ir perspektyvas įgyvendinant Leader metodą.
Vietos veiklos grupės (VVG) – tai tarpininkas tarp nacionalinės ir vietos valdžios, kaimo bendruomenių ir verslo sektoriaus. Lietuvoje šiuo metu įregistruota 40 VVG, jų atstovaujama teritorija apima daugiau kaip 95 proc. visos šalies kaimo teritorijos. Pagal bandomąją Leader+ priemonę buvo suteikta parama bandomųjų integruotų strategijų rengimui ir įgyvendinimui. Paramos strategijų įgyvendinimui kreipėsi 27 VVG, konkurso būdu atrinkta 10 geriausiai parengtų bandomųjų integruotų strategijų – kiekvienos įgyvendinimui skirta iki 0,5 mln. litų. Sėkmingosios vietos veiklos grupės – tai Aukštaitijos bendruomenių asociacijos VVG, Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacija, Joniškio rajono partnerystės VVG, Kelmės krašto partnerystės VVG, Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybės VVG „Nemunas“, VVG „Pajūrio iniciatyvos“, Šalčininkų rajono VVG, Šiaurės vakarų Lietuvos VVG, Švenčionių rajono VVG, Ukmergės rajono VVG. Pasak J. Stakėnienės, pačios aktyviausios, gavusios daugiausiai vietos projektų paraiškų, yra Aukštaitijos ir Švenčionių rajono VVG.
2006 m. buvo renkamos paraiškos naujųjų vietos plėtros strategijų, skirtų 2007–2013 m., rengimui. Paramą vietos plėtros strategijų rengimui gavo 31 VVG (iki 70 tūkst. Lt kiekviena). Nuo 2007 m. Leader bus atskira kaimo plėtros kryptis, įgyvendinama per Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaime ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemones, t. y. vietos plėtros strategijomis turės būti siekiama gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo ir kaimo ekonomikos įvairinimo, bus remiami projektai, susiję su perėjimu prie ne žemės ūkio veiklos, verslo kūrimu ir plėtra (mikroįmonės), kaimo turizmo veiklos skatinimu, amatų plėtra, kaimo atnaujinimu. LEADER metodui įgyvendinti septynerių metų laikotarpiui planuojama skirti iki 499 mln. Lt (2004–2006 m. buvo skirta tik 9,4 mln. Lt). Vietos plėtros strategijų administravimo išlaidos galės sudaryti iki 20 proc. (anksčiau buvo iki 15 proc.) strategijoms įgyvendinti skirtos paramos sumos. Kaimo plėtros departamento direktorė informavo, kad paraiškas vietos plėtros strategijoms rengti (naujai įsteigtoms VVG ir VVG, kurios nesikreipė paramos 2006 m.) planuojama pradėti rinkti 2007 m. vasaros viduryje. Vietos plėtros strategijų atranką planuojama pradėti 2007 m. rudenį.
„Tikimės, kad Lietuvos vietos veiklos grupės aktyviai bendradarbiaus su kitų šalių vietos veiklos grupėmis, turinčiomis tikrai daug patirties, įgyvendinant lankstesnį kaimo plėtros valdymą, vietos išteklių panaudojimą“, – sakė J. Stakėnienė, papasakojusi apie neseniai Prancūzijoje įvykusią konferenciją „LEADER+ palikimas vietos lygiu: kaimo vietovių ateities kūrimas“, kurioje įvairių šalių Leader programos dalyviai dalijosi patirtimi, pristatė savo įgyvendintus projektus.
Lietuvos žemės ūkio universiteto Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas pasidalijo mintimis apie šiuolaikinę kaimo regioninę politiką, polifunkcinę kaimo plėtrą, šalių tapatumo problemas, vidines regionų atsinaujinimo paskatas. „Leader patirtis parodė, kad, remiantis vietos iniciatyva, partneryste, galima labai efektyviai panaudoti kaimo vietovių plėtros potencialą. Kaimo plėtra turi puikių perspektyvų“, – sakė R. Čiūtas. Jo teigimu, Leader sėkmė labai priklauso ir nuo politikų, nes šio metodo įgyvendinimas yra sudėtinė viešojo valdymo ir kaimo plėtros reformos dalis. Šiuolaikiška kaimo regioninė politika reikalauja stiprinti kaimo viešąjį gyvenimą, teikiant paramą partnerystės organizacijoms, kaimo bendruomenėms, bei panaudojant kitus metodus, skatinančius kaimo gyventojų aktyvumą.
Utenos regiono bendruomenės fondo direktorė Jolita Umbrasienė papasakojo apie Aukštaitijos bendruomenių asociacijos VVG, apimančios 23 seniūnijas, veiklos patirtį ir planus ateičiai. „Leader – tai darbas su žmonėmis ir žmonėms, siekiant užsibrėžto kolektyvinio tikslo. Be žmonių noro keisti juos supančią aplinką, be noro dalyvauti ir bendradarbiauti nieko nebus“, – įsitikinusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Guoda Burokienė.
Žemės ūkio viceministrės Virginijos Žoštautienės nuomone, ši diskusija – tai dar vienas pasitikrinimas, kur mes esam ir ką reikia daryti. Ir vietos veiklos grupių, ir regiono plėtros strategijos turi būti integruotos. Tą turi suprasti visi rajonų merai. Viceministrė išklausė skundus dėl didelio popierizmo, varginančio vietos veiklos grupes. „Aš negaliu pažadėti, kad popierių visai nebus, tačiau įkurta LEADER įgyvendinimo koordinavimo grupė stengsis, kad jų tikrai sumažėtų. Kita vertus, kur pinigai, ten turi būti ir atskaitomybė“, – neabejojo viceministrė.
Susitikimo dalyviai diskutavo, kaip galima prisidėti prie efektyvesnio Leader metodo įgyvendinimo, kaip bendruomenės galėtų didinti savo įtaką priimant realius sprendimus savivaldybėse bei kitais aktualiais klausimais.
ŽŪM informacija.
kitos naujienos
|
