Gegužės 15 d. Žemės ūkio ministerijos iniciatyva sukviestas žemės ūkio ministrės prof. Kazimieros Prunskienės, viceministrės Virginijos Žoštautienės, ministerijos sekretorių Dalios Miniataitės, Kazio Sivickio, Gedimino Radzevičiaus, Vytauto Grušausko, Bendrosios rinkos departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus Sauliaus Silicko, kitų atsakingų pareigūnų susitikimas su šalies savivaldybių merais, vicemerais, rajonų žemės ūkio skyrių darbuotojais, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Žemės ūkio rūmų atstovais aptarti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos perspektyvas, šalies žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros strategiją bei tikslus, išsiaiškinti problemas, kylančias jų siekiant, bei galimus sprendimo būdus, išanalizuoti kitus aktualius ministerijos ir savivaldybių glaudaus bendradarbiavimo klausimus.
Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė, pradėdama susitikimą, pabrėžė, kad ministerija, stiprindama partnerystę su savivaldybėmis, žengė ne vieną svarbų žingsnį, siekdama labiau sutelkti jų funkcijas žemės ūkio sektoriaus ir kaimo plėtros naudai. „Žemės ūkio skyriai jau prieš kurį laiką buvo perduoti savivaldybių žinion. Tai buvo labai teisingas žingsnis, leidžiantis mums žymiai efektyviau spręsti visus žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimus vietose. Praėjusiais metais mūsų pastangomis ir bendru sutarimu buvo įkurtos 483 darbo vietos seniūnijose. Tiesioginių išmokų ir kompensacijų už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse administravimo funkcijos, kaip paslauga žemdirbiams, priartintos prie jų gyvenamosios vietos“, – kalbėjo ministrė. Ministrė pasidžiaugė, kad socialiniai partneriai labai palankiai įvertino ministerijos pastangas, nes tai sudarė sąlygas žemdirbiams žymiai lengviau deklaruoti pasėlius ir teikti paraiškas ES paramai gauti.
Žemės ūkio ministerijos pastangomis 2006 m. rajonų žemės ūkio skyriuose buvo įsteigtos ir melioratorių darbo vietos, leidusios padaryti akivaizdžią šios srities pažangą, nors lėšų trūkumas neleidžia išspręsti visų skaudžių melioracijos problemų.
Prof. K.Prunskienė pažymėjo savivaldybių indėlį, nustatant 2006 m. sausros padarytus nuostolius žemės ūkio subjektams. „Mūsų duomenimis, kompensacijas dabar gauna apie 72 tūkst. nukentėjusių nuo sausros. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, iki šios dienos jau išmokėta 34 mln. 125 tūkst. Lt.
Ministrė akcentavo, kad Žemės ūkio ministerija yra sėkmingiausiai ES paramą įsisavinanti ministerija, palyginti su kitais šalies ūkio sektoriais. Pagal investicines Bendrojo programavimo ir kompensacines Kaimo plėtros plano priemones jau išmokėta beveik 60 proc. lėšų.
Daugiausiai Lietuvos kaimo plėtros 2004-2006 m. plano (KPP) paramos skirta priemonei „Mažiau palankios vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“, nes beveik pusė Lietuvos teritorijos yra mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. 2004 m. pateiktos 121 713 paraiškos KPP paramai gauti, 2005 m. – 123 191, 2006 m. – 121 800. Viso – 366 704 paraiškų.
Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pristatė pagrindinius 2007-2013 m. finansinio laikotarpio priemonių pasikeitimus ir naujoves. Kaimo plėtrai bus skirta beveik 8 mlrd. Lt. ŽŪM šiam septynmečiui parengė du dokumentus – Lietuvos kaimo plėtros strategiją ir Lietuvos kaimo plėtros programą. Pastarajai rengti buvo sudarytos net 5 darbo grupės, kurių darbe dalyvavo ir socialiniai partneriai. Visai neseniai vyko techninės konsultacijos su EK ekspertais, detalizuota ne viena priemonė. Programą sudarys 4 kaimo plėtros kryptys: I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektorių konkurencingumo didinimas“ (šiai krypčiai skirta daugiausia – 40,6 proc. – programos lėšų); II kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ (36,8); III kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ (18,6 proc.); IV kryptis „Leader“ (jai skirti į III krypties biudžetą įskaičiuoti beveik 6 proc.). Nors EK norėjo, kad daugiausiai lėšų būtų skirta III krypčiai, ŽŪM laikosi nuomonės, kad daugiausiai lėšų bus skirta I krypčiai.
Žemės ūkio ministerijos sekretorė Dalia Miniataitė pristatė LEADER metodo įgyvendinimo situaciją ir nacionalinę paramą, teikiamą kaimo bendruomenėms. Ji pabrėžė, kad daug problemų kyla, nes ne visi supranta šio metodo esmę - visi sprendimai priimami iš apačios į viršų, labai svarbu partnerystė ir teritorinis požiūris. Lietuvoje yra 39 vietos veiklos grupės (VVG). Pagal bandomąją Leader+ priemonę 29 grupėms buvo suteikta parama bandomųjų integruotų strategijų rengimui ir įgyvendinimui. Konkurso būdu atrinkta 10 geriausiai parengtų bandomųjų integruotų strategijų – kiekvienos įgyvendinimui skirta iki 0,5 mln. litų.
D. Miniataitė analizavo, kokios didžiausios problemos nurodytos bandomosiose strategijose. Visos strategijos susijusios su gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimu - tai daug ką pasako.
2007–2013 m. LEADER metodas išauga iš bandomojo į tikrąjį metodą, tai rodo ir skiriamų lėšų mastas – 6 proc. kaimo plėtrai skiriamų lėšų.
ŽŪM nuomone, siekiant sėkmingo Leader+ pobūdžio priemonės 2004–2006 m. ir LEADER metodo 2007–2013 m. įgyvendinimo savivaldybės turėtų oficialiai deleguoti kompetentingus savivaldybių atstovus į VVG valdymo organą, aktyviai dalyvauti rengiant VVG vietos plėtros strategijas (ypač nustatant remtinas kaimų atnaujinimo sritis), užtikrinti ne pelno projektų, įgyvendinamų pagal VVG parengtą vietos plėtros strategiją, bendrą finansavimą.
Žemės ūkio ministerijos bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis pristatė paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo nuostatas 2007 metais. Lietuva ir Latvija vienintelės iš ES šalių narių pasisako už konkurencingų prekinių ūkių plėtrą ir nori, kad ši parama būtų didesnė negu tiems, kurie tik palaiko žemę geros agrarinės būklės. Lietuvoje papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (PNTI) bus dalinai susietos su gamyba ir atsietos nuo gamybos pagal atskirus sektorius. Taip pat dar bus mokamos išmokos už energetinius augalus ir atskiros tiesioginės išmokos už baltąjį cukrų.
Svarbiausia tai, kad paramos apimtys nesikeičia ir tai svarbiausia mūsų prekiniams ūkiams, kurie iš tikrųjų nori ateityje būti konkurencingi. Išmokas gaus tie žemdirbiai, kurie yra įregistravę valdas, deklaruoja žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, palaiko gerą jų agrarinę būklę.
ŽŪM informacija
kitos naujienos
|
