Gegužės 16 – 17 dienomis Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „LEADER programa Baltijos šalyse: laimėjimai ir perspektyvos“, kurią organizavo programos „LEADER“ ir žemdirbių mokymo centras. Konferencijoje dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Lietuvos vietos veiklos grupių (VVG), Europos Komisijos, Jungtinių Tautų Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos Lietuvoje atstovai bei svečiai užsienio šalių – Danijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos VVG, šių šalių LEADER tinklo atstovai, partneriai iš Lietuvos mokslo įstaigų, Lietuvos žemės ūkio rūmų, kaimo bendruomenių sąjungos.
LEADER+ yra viena iš Europos Sąjungos bendrijų iniciatyvų, kurios tikslas – skatinti kaimo plėtrą. LEADER+ veiklos pagrindas yra vietos ištekliai ir kaimo gyventojų iniciatyvumas. Pagal šią priemonę remiami kūrybiški plėtros ir kaimo vietovių atnaujinimo metodai, skatinamas bendradarbiavimas ieškant naujų kaimo plėtros idėjų.
Konferencijos metu buvo plačiai pristatyta Lietuvos bei kitų Europos valstybių iniciatyvos pagal LEADER programą, partnerystės principu suburtų vietos veiklos grupių veikla.
Didelio dėmesio sulaukė Pedro Brosei, LEADER+ Kontaktų punkto“ prie Europos Komisijos Žemės ūkio generalinio direktorato koordinatoriaus pranešimas apie LEADER+ priemonės įgyvendinimo praktiką Europoje. Koordinatorius palygino senųjų bei naujųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių LEADER+ programų įgyvendinimo principus bei pateikė įdomių faktų apie VVG veiklos specifiką. P. Brosei atkreipė dėmesį, kad ES šalyse populiariausios VVG Strategijų temos yra: ,,Tinkamiausias gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas“ bei ,,Gyvenimo kokybės gerinimas kaimo vietovėse“. Mažiau populiarios – ,,Vietos produktų vertės didinimas“ bei ,,Žinių ir naujų technologijų panaudojimas“. Vidutinis VVG biudžetas – 5,35 mln. EUR, tačiau pastebimi dideli skirtumai priklausomai nuo šalių: didžiausias biudžetas Švedijoje – iki 12,4 mln. EUR (vienai VVG), šiek tiek mažesnis Ispanijoje ir Graikijoje – daugiau nei 9 mln. EUR ir mažiausias – Belgijoje ir Prancūzijoje – mažiau nei 1,8 mln. EUR. Šiuo metu senosiose ES valstybėse narėse yra patvirtintos 73 LEADER+ programos (9 iš jų nacionalinės, 61 regioninė, 3 – LEADER tinklų įgyvendinamos programos (Vokietijos, Ispanijos, Italijos). Strategijų įgyvendinimui senosiose ES valstybėse narėse atrinktos 893 vietos veiklos grupės, o naujosiose – 257. Europos šalių VVG dengiamos teritorijos yra labai įvairaus dydžio – Suomijoje užima 4 970 km. kv., Belgijoje – 350 km. kv. (mažiausiai iš visų senųjų ES šalių).
P. Brosei ypač akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą bei negailėjo patarimų konferencijos dalyviams. Šie patarimai grįsti senųjų ES valstybių išmoktomis pamokomis įgyvendinant LEADER+ programą. Pasak jo, svarbu įvertinti kultūrinius šalių skirtumus, skirti laiko išgryninti projekto idėją ir prasmę (kruopščiai atlikti paruošiamuosius darbus ir tam naudotis bet kokiais fondais), įvertinti laiką, kurio reikia konkretiems darbams atlikti, susipažinti su Programų skirtumais, susijusiais su nacionalinėmis procedūromis, suformuoti aiškią bendradarbiavimo struktūrą ir aiškiai paskirstyti atsakomybę tarp partnerių. P. Brosei ragino naudotis kitų šalių patirtimi, ieškoti naujų idėjų ar pagalbos. Taip pat pabrėžė, kad aktyviausios šalys, dalyvaujančios tarptautiniame bendradarbiavime, yra Airija, Švedija bei Suomija, o daugiausia bendradarbiaujama įgyvendinant šias temas: ,,Geriausias gamtos ir kultūros išteklių panaudojimas“ bei ,,Gyvenimo kokybė, žinių ir technologijų panaudojimas“. ,,Vietos produktų vertės didinimas“ – mažiausiai pasirenkama tema.
ŽŪM Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė konferencijos dalyviams papasakojo apie LEADER+ pobūdžio priemonės įgyvendinimą Lietuvoje. Direktorė priminė šios priemonės įgyvendinimo pradžią – 2004 metais 27 VVG pateikė bandomąsias integruotas strategijas vertinimui, iš kurių atrinkta 10. Kiekvienos įgyvendinimui skirta iki 147 000 EUR. Bandomųjų VVG strategijų atrankoje didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į strategijos kokybę, t.y. socialinės-ekonominės situacijos analizę VVG teritorijoje, principo „iš apačios į viršų“ taikymo sritis, finansinio plano skaidrumą ir pagrįstumą, strategijoje numatytų prioritetų ir veiksmų įgyvendinimo planą, strategijos papildomumą. Be abejo, kruopščiai vertinti ir kiti kriterijai – VVG partnerystės kokybė, pasirinktos teritorijos pagrindimas, prašoma parama. J. Stakėnienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos VVG daugiausiai rinkosi ,,Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo“ temą (20 iš pateiktųjų strategijų) ir su apgailestavimu pažymėjo, kad ,,Techninių ir mokslinių žinių panaudojimo“ tema taip ir liko nepasirinkta. Šiuo metu Lietuvoje registruotos 39 VVG, atstovaujančios daugiau nei 95 proc. kaimo vietovių.
Lyginant 2004-2006 m. ir 2007-2013 m. LEADER programas, atkreiptinas dėmesys į faktą, kad naujajame programavimo etape ši priemonė yra vertinama kaip atskira kaimo plėtros kryptis, įgyvendinama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 3 – „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ ir 4 – ,,LEADER metodo įgyvendinimas“ kryptis, o 2004-2006 m. laikotarpiu LEADER buvo bandomojo pobūdžio viena iš Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento priemonių. Direktorė J. Stakėnienė, kaip ir Europos Komisijos institucijos atstovas P. Brosei, pabrėžė tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.
Užsienio šalių – Danijos, Lenkijos, Švedijos, Suomijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos atstovai, pateikė savo šalių VVG veiklos organizavimo pavyzdžius, pasidalijo įgūdžių įgijimo, bendradarbiavimo projektų patirtimi. Dauguma dalyvių akcentavo panašius tinkamumo kriterijus vietos plėtroms strategijoms: partnerystės principo laikymąsi VVG, strategijos ekonominį tvarumą, integruotą požiūrį vietos problemoms spręsti, novatorišką strategijos pobūdį, tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo būtinybę.
ŽŪM informacija.
kitos naujienos
|
