Paramos tiesioginėmis išmokomis pasikeitimai

Viena iš pagrindinių  Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos  reformos, įvykusios 2003 m., pasekmių – paramos tiesioginėmis išmokomis atsiejimas nuo žemdirbio gaminamos produkcijos ūkyje. Vietoje anksčiau taikytos paramos tiesioginėmis išmokomis už konkrečių gyvulių ar žemės ūkio augalų auginimą, įvedama Bendroji išmoka ūkiui. Visiškai atsietos nuo gamybos tiesioginės išmokos nepriklausys nei nuo gaminamos produkcijos pobūdžio, nei nuo auginamų pasėlių ar gyvulių rūšies, nei nuo gyvulių skaičiaus.  Tiesa, ES reglamentai numato tam tikras išimtis, kai ES šaliai narei pasirinkus, bus galima papildomomis išmokomis kryptingai paremti kai kurių gyvulių ar žemės ūkio augalų auginimą.

Įvedant Bendrosios išmokos schemą (toliau – BIS), žemdirbiui paliekama visiška apsisprendimo laisvė ir pasirinkimo teisė, kokia kryptimi plėtoti savo ūkį, kokia produkciją gaminti, kad būtų galima ją pelningai realizuoti,  arba iš viso, orientuojantis į situaciją žemės ūkio produktų  rinkoje, laikinai ar ilgesniam laikui atsisakyti kai kurių produktų ar produkcijos rūšių gamybos. Visiškai atsiejus paramą nuo gamybos, panaikinamos arba nebetenka prasmės derybose dėl stojimo į ES nustatytos ribinės gamybos kvotos.

Senosios ES narės jau nuo 2005 metų pradėjo įgyvendinti BIS, o naujosios pagal ankstesnes ES teisės aktų nuostatas prie šios schemos turėjo pereiti nuo 2009 metų.

 

 

Pagal išsiderėtas stojimo į ES sąlygas, kiekviena naujoji ES šalis narė, pasirinkusi Vienkartinės išmokos už plotus schemą (toliau – VIPS) be pagrindinės išmokų dalies, skiriamos iš ES biudžeto, turi galimybę iki tam tikro, ES teisės aktuose nustatyto lygio, mokėti papildomas nacionalines tiesiogines išmokas už pasėlius ar gyvulius.

Pagal Vienkartinės išmokos už plotus schemą, parama tiesioginėmis išmokomis Lietuvoje buvo teikiama 2004, 2005 ir 2006 metais. Lietuva, kaip ir kitos kaimyninės šalys, buvo įsitikinusi, kad VIPS be didesnių pasikeitimų bus taikomas ir artimiausiais metais. Šis įsitikinimas buvo grindžiamas ir tuo, kad 2006 m. gruodžio 19 d. pakeitus Europos Tarybos reglamentą 1782/2003, naujosioms narėms iki 2010 m. buvo pratęstas VIPS  taikymas. Netrukus  po minėto reglamento pakeitimo, visiškai  netikėtai atsirado  Europos Komisijos gairės, kuriose teigiama, kad nors naujosioms narėms  pratęstas VIPS taikymas iki 2010 m.,  tačiau  nuo 2007 m. jos, panašiai kaip ir senbuvės šalys,  turės pasirinkti, kokioms gyvulių rūšims ar pasėliams taikys su gamyba susietą paramą. Ši nelaukta žinia iš Europos Komisijos tapo tikru akibrokštu naujosioms ES šalims narėms, nes jos nebuvo tinkami informuotos apie naujuosius pasikeitimus. Pažymėtina, kad ir ES teisės aktuose nėra vienareikšmės nuostatos  apie paramos schemos pakeitimų nuo 2007 metų būtinumą.  Žemės ūkio ministerijos vadovybei ir ekspertams, siekiantiems užtikrinti intensyvią gamybą vykdančių žemdirbių pajamas, teko labai nelengvai derėtis su Europos Komisija, ieškant kelių,  kaip sušvelninti paramos pasikeitimo schemos pasekmes.

 

 

Pagal Europos Komisijos gairių nuostatas, naujosios  ES narės gali rinktis tarp kelių variantų, kokius augalininkystės ar gyvulininkystės sektorius susieti su gamyba, mokant papildomas nacionalines tiesiogines išmokas (toliau – PNTI) už einamaisiais metais žemdirbio išaugintus gyvulius ar turimus grūdinių augalų, rapsų  bei kitus ES teisės aktuose nustatytus pasėlių plotus.

Pavyzdžiui, galima susieti su gamyba (t. y. su auginamais plotais) iki  25 proc. paramos lėšų, skirtų grūdinių,  rapsų, linų, baltymingų augalų auginimui. Gyvulininkystės sektoriuje galimi šie pagrindiniai pasirinkimo variantai: 1) mokėti susietą su gamyba paramą už karvių žindenių auginimą, 2) mokėti iš dalies susietą su gamyba paramą už bulių auginimą, 3) mokėti su gamyba susietą paramą už paskerstus galvijus.

Lietuva, įvertinusi paramos tiesioginėmis išmokomis poveikį ilgalaikei ūkio plėtrai, struktūriniams žemės ūkio gamybos pokyčiams bei tiesioginę įtaką žemdirbio pajamų palaikymui, susietą su gamyba paramą numato skirti už žemdirbio auginamus bulius bei remtinus pasėlių (grūdinių,  rapsų, linų, baltymingų augalų)  plotus.

Kita, nesusieta su gamyba, dalis PNTI bus skiriama žemdirbiams, kurie tam tikru, šalies nustatytu istoriniu laikotarpiu gavo tiesioginių išmokų paramą už augintus gyvulius ar  pasėlius. Šioje pasikeitusioje paramos teikimo schemoje neturėtų finansiškai nukentėti tie žemdirbiai, kurie 2004-2006 metais vykdė intensyvią gamybą ir nenumato jos mažinti ateityje.

 

 

Lietuvoje  tiesioginės išmokos, skiriamos žemės ūkio veiklos subjektams už 2007 m. deklaruotus pasėlius, gyvulius ir kvotinį pieną, susideda iš dviejų dalių: pagrindinės vienkartinės tiesioginės išmokos, kuri bus 40 proc. Europos Sąjungos tiesioginių išmokų dydžio ir mokama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšų, ir papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų,  mokamų iš valstybės biudžeto lėšų.

Išmokos pagrindinė dalis iš ES fondo bus mokama už pievas, ganyklas, sodus, uogynus ir kitas papildomomis nacionalinėmis tiesioginėmis išmokomis neremiamas žemės ūkio naudmenas. PNTI bus skirtos už pieną, gyvulius ir remtinus pasėlius.

Bendras lėšų tiesioginėms išmokoms už 2007 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, gyvulius ir pieno sektoriui finansinis vokas sudaro beveik 918 mln. Lt, iš jų pagrindinės išmokos lėšos, mokamos iš ES biudžeto – apie 507 mln. Lt, valstybės biudžeto lėšos papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms – iki 411 mln. Lt.

Tiesioginės išmokos yra labai jautri šalies biudžeto sudėtinė dalis, nes paliečia labai daug žemdirbių. Už šiais metais deklaruotus pasėlius ir naudmenas, neįskaičiuojant išmokų už gyvulius, Lietuvos žemdirbiams numatoma išmokėti beveik 718 mln. litų – beveik 50 milijonų daugiau negu pernai. 2004–2006 m. finansiniu laikotarpiu 15 proc. visų Kaimo plėtros 2004–2006 m. plano lėšų buvo leidžiama skirti didesnėms tiesioginėms išmokoms mokėti. Tuo tarpu 2007–2013 m. Kaimo plėtros fondas skirtas tik investicinėms ir kompensacinėms programoms, o tiesioginėms išmokoms, kaip žemdirbių pajamų palaikymo šaltiniui, papildomų resursų teko ieškoti nacionaliniame biudžete.

Papildomų tiesioginių išmokų mokėjimo tvarka kasmet derinama su Europos Komisija. Iki 2013 m. tiesioginių išmokų ES dalis prilygs 100 proc., o nacionalinė dalis tokiu būdu mažės ir išnyks, o visos tiesioginės išmokos bus mokamos tik iš ES garantijų fondo lėšų.

Iki šiol papildomos nacionalinės išmokos buvo susietos su gamyba, o dabar keičiasi paramos schema ir jos bus  tik iš dalies susietos, o kita jų dalis su gamyba nebebus susijusi. „Paramos schemos keitimas sumažins kai kurias išmokas. Tačiau mums šiemet pavyko išsiderėti didesnę papildomų tiesioginių išmokų sumą iš valstybės biudžeto, neviršijant leistinos bendrafinansavimo ribos. Po 2013 m. išmokų atsiejimas bus dar ryškesnis, nes didesnė lėšų dalis bus nukreipta kaimo plėtrai. Šiek tiek sumažintas pajamų palaikymo mastas pereis į didesnį konkurencingumo ugdymą per investicinių pokyčių skatinimą“, – sako žemės ūkio ministrė prof. K. Prunskienė.

Lietuva ir Latvija vienintelės iš ES šalių narių pasisako už konkurencingų prekinių ūkių plėtrą ir nori, kad tiesioginės išmokos jiems būtų didesnės negu tiems, kurie tik palaiko žemę geros agrarinės būklės. Lietuvoje papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos bus dviejų rūšių: iš dalies susietos su gamyba; pagal atskirus sektorius atsietos nuo gamybos. Taip pat dar bus mokamos išmokos už energetinius augalus ir atskiros tiesioginės išmokos už baltąjį cukrų. „Svarbu tai, kad paramos apimtys nesikeičia ir tai ypač aktualu mūsų prekiniams ūkiams, kurie iš tikrųjų nori ateityje būti konkurencingi. Reikalavimai išmokų gavėjams nesikeičia – išmokas gaus tie žemdirbiai, kurie yra įregistravę valdas, deklaruoja žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, palaiko jų gerą agrarinę būklę“, – teigia Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo direktorius Rimantas Krasuckis.

Susietos PNTI bus mokamos pagal produkcijos kiekius 2007 metais, o atsietos PNTI – pagal konkretų produkcijos kiekį (augintus augalus, turėtus guvulius, skirtą pieno kvotą arba pareiškėjo parduotą pieno kiekį), už kurį buvo mokėta parama ūkiui nustatytu istoriniu periodu.

 

 

Atsietoms PNTI už pasėlius gauti tinkami plotai yra tie, kuriuose palaikoma gera agrarinė ir aplinkosauginė būklė. Ūkininkai, pretenduojantys gauti paramą atsietomis nuo gamybos išmokomis už visus 2006 metais turėtus pasėlių (grūdinių, rapsų, linų,  baltymingų augalų) plotus, turi einamaisiais, t. y. paraiškos teikimo metais,  turėti ne mažiau kaip 30 proc. 2006 metais buvusių plotų. Sumažėjus plotui daugiau negu 30 proc., atsieta išmoka bus mokama tik už einamaisiais metais deklaruotus šių augalų plotus.

PNTI už karves žindenes gali gauti jų laikytojas, kuris 2007 m. kovo 31 d. laikė karves žindenes ir telyčias bei pateikė dokumentus, patvirtinančius gyvulių laikymo faktą – gyvulio registracijos ūkyje dokumentą ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos patvirtinimą apie gyvulio kilmę. Taip pat išmokas gali gauti žindenių laikytojas, kuris 2007 metais įsigijo karves žindenes ir/ar telyčias ir gavo valstybės pagalbą pagal paramos veisliniams gyvūnams įsigyti taisykles, patvirtintas LR žemės ūkio ministro 2006-04-04 įsakymu Nr. 3D-130. Šiuo atveju įsigytų gyvulių skaičiumi padidinamas turimų gyvulių istorinis skaičius, arba pirmą kartą įsigijusiems nustatomas istorinis gyvulių skaičius. Išmokas gali gauti ir tas žindenių laikytojas, kuris einamaisiais metais turi savo nuosavybėje ne mažiau kaip 50 proc. istorinio gyvulių skaičiaus savo ūkyje. Jeigu einamaisiais metais laikytojas turi mažiau kaip 50 proc. istorinio gyvulių skaičiaus, išmokos turi būti proporcingai sumažintos, atsižvelgiant į istorinio gyvulių skaičiaus sumažėjimą.

Tinkamas iš dalies atsietoms PNTI už bulius gauti yra laikomas tas laikytojas, kuris 2004–2006 m. laikotarpiu, laikydamas savo valdoje bulius, atitiko sąlygas, patvirtintas 2006 m. lapkričio 16 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(20065434). Išmokas gaus ir tas bulių laikytojas, kuris einamaisiais metais laiko ne mažiau kaip 50 proc. istorinio gyvulių skaičiaus savo ūkyje. Jeigu einamaisiais metais laikytojas turi mažiau negu 50 proc. istorinio gyvulių skaičiaus, išmokos turi būti proporcingai sumažintos, atsižvelgiant į istorinio gyvulių skaičiaus sumažėjimą.

PNTI už paskerstus suaugusius gyvulius gaus tas galvijų laikytojas, kuris 2004–2006 m. laikotarpiu tiekė gyvulius skerdimui (eksportavimui) bei einamaisiais metais laiko ne mažiau kaip 50 proc. istorinio gyvulių skaičiaus savo ūkyje. Jeigu einamaisiais metais laikytojas turi mažiau kaip 50 proc. istorinio gyvulių skaičiaus, išmokos turi būti proporcingai sumažintos, atsižvelgiant į istorinio gyvulių skaičiaus sumažėjimą.

Žemdirbys, kuris 2007 m. kovo 31 dienai turėjo jo ūkiui skirtą pieno kvotą, atsižvelgiant į prognozuojamą jos įvykdymą 2006–2007 kvotos metais, gali gauti PNTI už pieną.

 

 

Daugiau informacijos teirautis Mečislovo Lapino, ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento Tiesioginių išmokų skyrius vedėjo, tel. (8 5) 2391 028.

ŽŪM informacija.