Gegužės 23 d. Žemės ūkio ministerija sukvietė Kauno technologijos universiteto Maisto instituto, ŽŪB „Nematekas“, žiniasklaidos atstovus, socialinius partnerius, maisto gamintojus ir perdirbėjus bendrai diskusijai apie funkcionalųjį maistą bei jo naudą žmogaus organizmui.
Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė, tardama įžanginį žodį, pabrėžė, kad maistas visada užėmė svarbią vietą bendroje žmonijos raidoje, tačiau jo funkcijos buvo skirtingos ir kito laiko tėkmėje – jeigu pirmykštėje visuomenėje maistas atliko tik primityvią alkio malšinimo funkciją, vėliau, visuomenei pasiekus aukštesnį išsivystymo lygį, maisto funkcija tapo sudėtingesnė. Šiuo metu jau neužtenka tiesiog būti sočiam – ieškoma sveiko, saugaus, nekaloringo maisto. Žmonės vis labiau kreipia dėmesį į akiai patrauklius, patogius saugoti (tai ypač svarbu senyvo amžiaus ar mažiau mobiliems žmonėms), turinčius pridėtinę vertę maisto produktus. Jau daugelį metų maistas atlieka gyvenimo kokybės gerinimo funkciją ir tampa neatskiriama laisvalaikio dalimi. Maistas neretai tampa skiriamuoju tautos ženklu tautinio savitumo, kulinarinio paveldo, prisistatymo pasauliui prasme. Tad jo gamybos procesas, jungiantis eilę darbų „nuo lauko iki stalo“ grandinėje, yra ypač svarbus. Čia kreipiamas dėmesys į kiekvieną elementą – nuo dirvos patręšimo iki produkto įpakavimo ir pateikimo vartotojui. Kalbėdama apie maisto ūkį, ministrė akcentavo konkurencingumo svarbą šiame sektoriuje, kur svarbiausiais tampa 3 kriterijai: kokybė, kaina bei pardavimas – kaina turi būti pagrįsta aukštesne kokybe, o pastaroji turi skatinti didelius produkcijos pardavimus. Kazimiera Prunskienė akcentavo, kad Žemės ūkio ministerija jau ne pirmus metus remia mokslinius tyrimus, susijusius su sveikų, saugių maisto produktų, t.y. padidintos biologinės vertės ir aukštos vartotojiškos kokybės maisto produktų, kūrimu. Kuriant tokius produktus į vieną visumą sujungiama mityba, šiuolaikinis maisto mokslas ir aukštosios technologijos.
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto lektorius dr. A. Liutkevičius išsamiai pateikė funkcionaliojo maisto (FM) išskirtinumą bei naudą žmogaus organizmui, mokslininkų ir gamintojų bendradarbiavimo rezultatus, Vakarų šalių patirtį bei perspektyvas Lietuvoje. A. Liutkevičius priminė, kad funkcionalusis maistas – tai maistas, į kurį gamybos metu yra įdedama funkcionaliojo maisto veikliųjų dalių arba iš kurio išimamos tam tikros medžiagos, taip suteikiant maistui kryptingą teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Funkcionalusis maistas atitinka sveikos mitybos reikalavimus, fiziologinius organizmo poreikius ir palaiko optimalią žmonių sveikatą ir gerą savijautą. FM produktai yra plataus vartojimo kasdien valgomi produktai, tinkantys įvairaus amžiaus žmonėms, išskyrus kūdikius ir vaikus iki 3 metų amžiaus. Šie produktai yra vartojami įprastiniuose maisto racionuose, o ne ypatingais atvejais. FM atsiradimą sąlygojo visame pasaulyje pablogėjusi aplinkos ekologinė būklė, pakitusi vartojamo maisto kokybinė sudėtis, nepilnas dienos maisto racionas, kuriame trūksta svarbiausių vitaminų, mikroelementų ir mineralinių medžiagų. Funkcionaliojo maisto dalys, turinčios didžiausią vertę žmogaus organizmui, yra šios: maistinės skaidulos, polinesočiosios riebalų rūgštys, peptidai ir proteinai, vitaminai bei mineralai, antioksidantai, įvairių žolių, vaisių, uogų, šaknų ekstraktai ir kt. Šios FM dalys atlieka svarbias fiziologines funkcijas: gerina žarnyno mikroflorą, mažina produkto kaloringumą, padeda išvengti širdies-kraujagyslių ligų, aukšto kraujospūdžio, stiprina imunitetą ir t.t. Lektorius pateikė užsienio šalių FM reglamentavimo pavyzdžius. Pirmoji šalis, pradėjusi FM gamybą ir jau pažengusi šioje srityje – Japonija, kuri turi patvirtintą nuoseklią funkcinio maisto įteisinimo ir ženklinimo sistemą. JAV, Kanada, Anglija, Suomija yra pasitvirtinusios funkcionaliojo maisto reglamentavimo ir vartojimo tvarką atskiroms produktų grupėms. Europos Sąjungoje įsteigta FM mokslo Europos bendros veiklos komisija FUFOSE, kurios veiklą koordinuoja Europos tarptautinis gyvenimo mokslo institutas. Kalbant apie FM svarbu nepamiršti ir sveikatos žymenų ant maisto produktų – juos leidžia naudoti Japonija, JAV ir kai kuriais atvejais Kanada, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Suomija bei Švedija.
Lietuvoje FM gamyba ir vartojimas dėl vis prastėjančios gyvenimo kokybės, gausėjančių susirgimų tampa labai aktualus. Kauno technologijos universiteto Maisto institutas kartu su Respublikiniu mitybos centru yra parengęs Funkcionalaus maisto gamybos ir vartojimo koncepciją, kuri yra pateikta tvirtinimui Žemės ūkio ir Sveikatos apsaugos ministerijoms kaip viena iš svarbiausių Valstybinės maisto ir mitybos strategijos, kurios vykdymas numatytas iki 2010 m., sudedamųjų dalių. Šia koncepcija siekiama skatinti FM produktų gamybą ir vartojimą bei užtikrinti, kad visos Lietuvos gyventojų grupės turėtų galimybę gauti informaciją ir vartoti FM produktus, atitinkančius sveikos mitybos reikalavimus ir fiziologinius organizmo poreikius bei palaikančius optimalią žmonių sveikatą. Tikimasi, kad artimiausiu metu, vis labiau plečiant FM gamybą, jo dalis maisto rinkoje galėtų siekti 10 proc.
Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkų idėjas sėkmingai realizuoja ŽŪB „Nematekas“. Šios įmonės padidintos biologinės vertės mėsos gaminiai, gaminami pagal Maisto instituto mokslininkų rekomendacijas, puikiai reprezentuoja Lietuvą tarptautinėje erdvėje. Pavasarį Frankfurte vykusioje tarptautinėje mėsos perdirbimo parodoje IFFA, šios įmonės gaminiai buvo apdovanoti aukso, sidabro ir bronzos medaliais. Gaminiai buvo vertinami pagal išorinį vaizdą, kokybę, spalvą, ingredientus, konsistenciją, kvapą ir skonį. Ypač gerai buvo įvertintas „Nemateko“ gaminamų „Probio“ dešrų skonis, kokybė bei išorinis vaizdas – vytinta „Vikingų“ dešra ir šaltai rūkytas skilandis „Amūro taikinys“ gavo aukso medalius, vytintas „Saliamis“ – sidabro. Neliko nepastebėtos ir „Nemateko“ gaminamos dešrelės – „Omega3“ buvo skirtas sidabro medalis, o „Mažylių“ dešrelės buvo apdovanotos bronzos medaliu.
Tokie pavyzdžiai turėtų tapti stimulu kitoms maisto gamybos įmonėms siekiant tarptautinio pripažinimo ir vietos bendrojoje Europos Sąjungos rinkoje.
ŽŪM informacija.
kitos naujienos
|
