Ieškoma biodegalų gamybos ir vartojimo problemų sprendimo

Minėtąja rezoliucija Vyriausybė buvo įpareigota spartinti biodegalų naudojimo terminus, didinti jų maišymo į benziną ir dyzeliną kiekius, skatinti naudoti biodegalus viešajame ir geležinkelio transporte, remti biodegalų gamybos įmonių kūrimąsi. Vykdant LR Seimo 2005 m. rezoliuciją „Dėl biodegalų gamybos ir naudojimo skatinimo“ ,atliekamas tam tikras kryptingas darbas. Numatytas biodegalų gamybos, mokslo tiriamųjų darbų skatinimas iš nacionalinio biudžeto. Biodegalų gamintojai, žaliavų augintojai (ūkininkai) remiami taip pat ir ES struktūrinių fondų lėšomis. Pavyko išsiderėti, kad nuo šių metų ir energetinių augalų augintojams iš ES lėšų būtų mokama papildoma 45 eurų/ha tiesioginė išmoka. Biodegalų gamybos pajėgumai ir jų gamybos apimtys nuolat didėja. Jei verslininkai įvykdys savo planus, tai jau nuo 2008 ir 2009 metų biodegalų gamyboje mes gerokai viršysime ES direktyvoje ir šalies teisės aktuose keliamus uždavinius.

Todėl šiandien norėčiau akcentuoti kitą – būtent biodegalų naudojimo problemą. Jeigu nebus išspręsta biodegalų naudojimo problema – strigs ir jų gamyba. Tai aktualu ne vien tik Lietuvai. Gegužės 10-12 d. Rygoje teko dalyvauti tarptautinėje konferencijoje bioenergetikos klausimais , kurioje Vokietijos atstovai sakė, kad dalis jų biodyzelino gamybos įmonių priverstos mažinti gamybą, nes nėra kur jo realizuoti.

O biodegalų naudojimas stringa dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis – tai standartai. Iki šiol veikia europiniai standartai (DIN EN 228 bioetanoliui ir DIN EN 590 biodyzelinui), neleidžiantys įprastiniuose varikliuose naudoti daugiau kaip 5 proc. biodegalų. Naudojant degalus, kuriuose yra daugiau kaip 5 proc. biodegalų, transporto priemonių savininkai netenka garantijų.

Todėl reikalingi nauji europiniai standartai ir kokybės reikalavimai, kurie leistų naudoti mineralinius degalus su didesne biodegalų dalimi, taip pat ir gryną aliejų. Žinoma, galima tokius standartus pasitvirtinti ir Lietuvoje, tačiau ar juos aprobuos transporto priemonių gamintojai, neaišku. Tokiu atveju degalus su didesne biodegalų dalimi galima būtų naudoti tik transporto priemonėse, kurių garantinis laikotarpis jau pasibaigęs ir savo atsakomybe. Todėl geriau, kad standartai būtų būtent europiniai.

Antroji priežastis – tai gamintojų vangumas, gaminant ir tiekiant į rinką transporto priemones jau su varikliais, pritaikytais naudoti degalus su didesne biodyzelino ar bioetanolio dalimi ir net gryną augalinį aliejų. Vargu ar transporto priemonių savininkai (ūkininkai, transporto įmonės) imsis variklių pertvarkymo, juo labiau variklių su garantiniu aptarnavimu, kuriuose jokių intervencijų ar „saviveiklos“ iš viso negali būti.

Iki šiol Lietuvoje eksponuojami tik vienetiniai automobilių egzemplioriai, kurie gali naudoti biokurą. (pvz., Biokuro gamintojų asociacija prieš kelias savaites demonstravo lengvąjį automobilį SAAB, kuris gali naudoti E85 kurą, t.y. su 85 proc. etanolio ir 15 proc. benzino.)

Mes šias problemas keliame ES institucijose. ES Komisija  pripažįsta, kad atsiliekama, sprendžiant minėtuosius klausimus, patikina, kad jie bus sprendžiami, tačiau mums jau dabar, jau šiandien reikalingas jų išsprendimas, pirmiausia reikalingi nauji standartai. Kitaip turėsim neigiamų pasekmių ir geri sumanymai gali likti tik gerais sumanymais.

Trečia priežastis ar problema, susijusi su biodegalų maišymu su mineraliniais degalais, be kurio apskritai sunkiai įsivaizduojamas biodegalų naudojimas.

AB „Mažeikių nafta“ tokį maišymą atlieka, tačiau esant bendrai ES rinkai, bendrovė perka biodegalus ten, kur jie pigesni, todėl mūsų šalies gamintojai susiduria su biodegalų realizacijos problema. Sudėtinga situacija susidarė UAB „Rapsoila“. Per šių metų 5 mėnesius įmonė pagamino 6 100 tonų biodyzelino, 700 tonų eksportavo, apie 2 500 tonų pardavė vidaus rinkoje. Tačiau šiuo metu turi sukaupusi apie 3 000 tonų biodyzelino, kurio AB „Mažeikių nafta“ neperka, ir per 1 500 tonų gryno rapsų aliejaus. Yra užpildytos visos turimos talpos. Bendrovės vadovai ieško galimybių parduoti sukauptą produkciją  užsienyje. Problema taps dar aštresnė, kai šių metų antrąjį pusmetį biodyzeliną pradės gaminti naujos, šiuo metu statomos įmonės.

Su bioetanolio realizacija kol kas didelių problemų nėra. UAB „Biofuture“ per šių metų 5 mėn. pagamino taip pat apie 6 000 tonų bioetanolio ir beveik visą pardavė AB „Mažeikių naftai“, tik 120 tonų eksportavo. Tačiau su bioetanoliu gali atsirasti problemos vėliau, kai rinkoje pasirodys gerokai pigesnis atvežtinis bioetanolis.

Spręsti biodegalų naudojimo problemą būtų galima ir didinant biodegalų maišymo pajėgumus akciziniuose sandėliuose bei įrengti maišymo pajėgumus ir maišyti biodegalus, atnaujinant degalų valstybės rezervą.

Mūsų supratimu, reikia daugiau dėmesio skirti ir biodegalų kokybės reikalams. Manome, kad nacionaliniu lygiu turėtų būti sukurta vieninga ir veiksminga biodegalų kokybės priežiūros sistema, aprūpinta modernia laboratorine įranga – nuo gamintojo iki galutinio pardavėjo.

Žemės ūkio ministerija stengiasi biodegalų gamintojus paremti ir finansiškai. Atsižvelgdami į biodegalų gamintojų prašymus ir siekdami sudaryti palankesnes sąlygas konkuruoti su mineralinio kuro gamintojais ir tiekėjais, šiuo metu rengiame ir prašysime ES Komisijos leisti nuo 2008 metų teikti jiems didesnę tiesioginę paramą, kompensuojant dalį žaliavų pirkimo kainos :

·                               už 1 toną rapsų sėklų – 220 Lt (galioja – 160)

·                               už 1 toną javų grūdų – 164 Lt (galioja – 114)

Parama, palyginti su dabar teikiama, padidėtų apie 40 proc.

 

Dėl rezoliucijos pasiūlymo parengti „išplėstinę Biokuro įstatymo įgyvendinimo programą“. Kaip minėjau, dėl biodegalų gamybos problemų nėra, užduotys, tuo pačiu ir 2004 metais Vyriausybės patvirtinta programabus įvykdyta ir viršyta. Biodegalų skatinimas ir rėmimas yra numatyti. Biodegalų maišymo pajėgumų padidinimą, manau, kad Ūkio ministerija kartu su Biodegalų gamintojų asociacija išspręs. Kitas biodegalų naudojimą įtakojančias problemas turės spręsti ES Komisija.

Todėl manau, kad rengti dar vieną programą nėra būtinybės. Kiekviena programa turi būti paremta ir finansiškai. Ir aš abejoju, ar dar papildomų lėšų, be jau skiriamų, galima būtų iš kažkur surasti.

 

 

Konstatuota, kad neįgyvendinta dalis Seimo rezoliucijoje pateiktų pasiūlymų, Lietuvos biodegalų gamintojams sunku realizuoti savo pagamintą produkciją vietos rinkoje, naujai statomoms biodegalų gamykloms nepalanki akcizinių sandėlių laidavimo sistema, nėra veiksmingos ir nepriklausomos biodegalų kokybės priežiūros sistemos. Kaimo reikalų ir Ekonomikos komitetai nusprendė pasiūlyti Vyriausybei parengti skatinimo priemones, užtikrinančias biodegalų vartojimą viešojo transporto priemonėse ir geležinkelio transporte, sudaryti sąlygas Lietuvos biodegalų gamintojams realizuoti savo pagamintą produkciją vietos rinkoje.

Atkreiptas Vyriausybės dėmesys į tai, kad reikia pradėti rengti naujus arba perimti iš kitų šalių degalų standartus ir kokybės reikalavimus, kurie leistų naudoti mineralinius degalus su didesne negu 5 proc. biodegalų dalimi, taip pat ir gryną rapsų aliejų.

Vyriausybė įpareigota kuo skubiau parengti ir įdiegti bendrą biodegalų kokybės priežiūros sistemą, peržiūrėti laidavimo už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko prievoles dydžius.

ŽŪM informacija.