Žemės ūkio ministrės prof. Kazimieros Prunskienės pavedimu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) gegužės mėn. pradžioje pradėjo mokėti kompensacijas žemės ūkio veiklos subjektams, patyrusiems nuostolių nuo meteorologinių reiškinių 2006 metais. Iš viso šiandieną jau išmokėta 71 mln. Lt. Išmokėtos lėšos visų savivaldybių paramos gavėjams, kurių pateiktuose duomenyse nenustatyta neatitikimų ar netikslumų.
Deja, ne visi ūkininkai, gavę pirmąsias išmokas liko patenkinti. Ne vienas jų, valdantis nedidelį, kelių ha ūkį, pasijuto nuskriaustas, sulaukęs tik kelių litų paramos.
„ Ši reakcija yra logiška ir aš jos tikėjausi“, – vakar Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) vykusioje spaudos konferencijoje sakė žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė. – Tačiau noriu pabrėžti, kad tokia situacija susidarė dėl skirtingų ūkininkų valdų ir kompensacijos nustatymo taisyklių, suderintų su Europos Komisija. Savaime aišku, kad ūkininkas, valdantis 1–2 ha ūkį gaus gerokai mažesnę paramą negu tas, kurio ūkis yra 500 ha“. Ministrė paaiškino, kad, kompensuojant nuostolius ūkininkams, nukentėjusiems nuo sausros, yra taikoma Briuselyje notifikuota metodika, t.y. nuostoliai, kurie neviršija 30 proc. įprastų metų pajamų gerose žemėse, o blogose, mažiau palankiose ūkininkauti žemėse – atitinkamai iki 20 proc., visiškai negali būti kompensuojami ir iš kompensuotinos sumos yra minusuojami. Tai reiškia, kad ūkininkas, patyręs 31 proc. nuostolių įprastais metais, gaus dalinį kompensavimą tik už 1 proc. nuo įprastų metų pajamų, o ūkininkas, patyręs 80 proc. nuostolių gerose žemėse, gaus už 50 proc. pajamų dalinę kompensaciją. Tad išmokama suma, priklausomai nuo ūkio dydžio ir nuostolių laipsnio, pasiskirsto nuo nulio iki kelių dešimčių tūkstančių. Ši metodika nėra nauja – ji buvo taikoma 2004 m. kompensuojant dėl šalnos patirtus nuostolius sodams ir uogynams; 11 mln. Lt suma buvo išmokėta pernai dėl nuostolių, susijusių su kruša bei liūtimis. Dar niekada nebuvo tokių didelių nuostolių kaip 2006 m. ir niekada valstybė tam neskyrė tokios didžiulės sumos – 130 mln. Lt.
Sprendžiant šią problemą ministrė mato kelias išeitis – arba paskelbti, kad maža kompensuojama suma (pvz., iki 10 Lt) bus visai nemokama, arba šią sumą priskirti prie tiesioginių išmokų, arba nustatyti minimalią ribą (deja, kol kas neaišku iš kokio biudžeto), kad kompensacija negali būti mažesnė, pvz. negu 50 Lt.
Ministrė Kazimiera Prunskienė atkreipė dėmesį, kad Žemės ūkio ministerija papildomai išsiderėjo net 80 mln. Lt nacionalinės dalies tiesioginių išmokų, ryšium su sausros nuostoliais. Tokiu būdu šiais metais iš viso tiesioginės išmokos iš Lietuvos lėšų ūgteli net 24 proc. Tad ūkininkams svarbu atminti, kad visi, nukentėjusieji nuo sausros, gaus didesnes tiesiogines išmokas. Tokiu būdu nebus nuskriausti ir tie, kurie liko nepatenkinti.
Žemės ūkio ministerija dar kartą prašo Seimą ir Vyriausybę tesėti žemdirbiams duotus pažadus ir likusią žadėtą 59 mln. Lt sumą iš Privatizavimo fondo patvirtinti žemės ūkio subjektų patirtiems nuostoliams nuo meteorologinių reiškinių iš dalies padengti. Tokiu būdu pareiškėjams papildomai bus išmokėta dar 16 proc. kompensuotinų nuostolių sumos. Abi sumos (2007 metų valstybės biudžete numatyta lėšų suma – 71 mln. litų ir žadėtieji 59 mln. Lt) sudarys 130 mln. Lt.
Žemės ūkio ministerijos informacija
tel. (8~5) 239 12 74; el. paštas spauda@zum.lt
kitos naujienos
|
