Ūkių stambėjimas tampa realybe

               Šiemet ūkiai, žemės valdoje turintys iki 5 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų, pateikė 88 752 paraiškas (o tai yra 3 proc. mažiau paraiškų negu pernai), 5–20 ha dydžio – 57 328 (2 proc. mažiau), 20–50 ha –12 275 (3 proc. mažiau). O štai ūkių nuo 50 ha dydžio paraiškų surinkimo statistika rodo augimą: 50–100 ha dydžio ūkių savininkai pateikė 5 110 paraiškas, o tai jau 4 proc. daugiau negu 2010 m. Tačiau didžiausią kiekybinį šuolį yra padarę 100–200 ha ir 200–300 ha ūkiai – jų pateiktų paraiškų skaičiaus išaugimas (atitinkamai 2 491 ir 765 paraiškos), palyginti su 2010 m., siekia net 10 proc. Šiek tiek mažiau paraiškų pateikė stambūs 300–400 ha valdantys ūkiai – 347 (8 proc. paraiškų daugiau negu pernai) bei 400–500 ha –185 paraiškas (7 proc. daugiau nei pernai), o 500 ir daugiau ha valdantys ūkiai – 445 paraiškas (3 proc. daugiau negu pernai).

              Bendro deklaruoto žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto pasiskirstymas taip pat patvirtina šalies ūkių stambėjimo tendencijas: 100–200 ha ir 200–300 ha ūkių deklaruotas plotas šiemet, palyginti su 2010 m., išaugo atitinkamai 11 ir 10 proc., 300–400 ha – 9 proc., 400–500 ha – 6 proc. Nors pačių stambiausių ūkių (500 ir daugiau ha) deklaruoto ploto pokyčiai šiemet ir nežymūs (1 proc.), tačiau jų deklaruoti plotai vieni didžiausių – 487 828 ha. Šį plotą lenkia tik ūkiai, žemės valdoje turintys 5–20 hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų. Nors šių ūkių deklaruotas plotas siekia 543 062 ha, tačiau šiemet jis jau 2 proc. mažesnis negu pernai. Akivaizdžiai – po 4 proc. palyginti su 2010 m. – sumažėjo ir 0–5 ha bei 20–50 ha dydžio ūkių deklaruoti plotai.

                Pasak žemės ūkio viceministro Edvardo Raugalo, šalies ūkių tendencijos aiškios: ūkių iki 50 ha – mažėja, o virš 50 ha – daugėja, ypač turinčių iki 300 ha žemės valdas. Akivaizdu, kad didėja atotrūkis tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų. Vieni ūkiai žemę pardavė, kiti – išnuomojo, treti – pasitraukė iš prekinės žemės ūkio gamybos, už tai gaudami paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros programą.

                „Žinoma, kuo didesnis ūkis, tuo gamyba efektyvesnė ir technika geriau išnaudojama. Ūkiai nori būti konkurencingi, gauti didesnių pajamų. Pastaruoju metu buvo pakilę pieno, daržovių, grūdų kainos, todėl ir stambesnių ūkių pajamos išaugo daugiau negu smulkesnių. O kai yra pajamų, ūkiai plečiasi“, – padėtį charakterizavo viceministras, taip pat atkreipdamas dėmesį į vieną svarbų niuansą – šeimos ūkius. Norint, kad Lietuvos kaimas netuštėtų, būtų gyvybingas, labai svarbus vaidmuo tenka būtent šiems ūkiams.

                 Žemės ūkio ministerijos vadovybės nuomone, šalies žemdirbystės perspektyvos yra glaudžiai susijusios su šeimos ūkiais, kurių dydis būtų apie 100 ha. Panašaus dydžio ūkiai yra populiarūs Vokietijoje, Danijoje, Skandinavijos šalyse. Ministerijos vadovybės pastangomis šiuo metu smulkūs ir vidutiniai ūkiai gauna supaprastintą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos paramą, o tai rodo, kad prioritetai yra skiriami šeimos ūkiams.